17. Kas bus, kai nieko netrūks?

Mums vis dar daug norisi ir daug trūksta iki laimės. Atrodo, kad gerai gyvensim, kai viską turėsim. Kai pasieksim. Kai nieko netrūks. Va tada, tai pagyvensim be rūpesčių, ane? Ir jei jums iki laimės trūksta tik kelių milijonų, papasakosiu šitą istoriją. Papasakosiu apie eksperimentą  Universe 25, kurį nuo 1968 iki 1972-ųjų darė amerikiečių etologas John... Skaityti toliau →

Apie prisilietimų trūkumą

— O mes nesisveikinsim? — įdėmiai žiūri jis, kai po pusantrų metų nesimatymo kaip torpeda įlekiu į jo studiją pasikalbėti apie abiejų mūsų galvas sprogdinančias idėjas ir po trumpo „labas“ nusimetusi lietpaltį, 5 kg sveriančią rankinę dribteliu ant sofos. Tikrai, pamanau, kaip aš taip? Ir puolam vienas kitam į glėbį. Stovim apsikabinę ir nieko nesakom,... Skaityti toliau →

5tadienio evangelijos prie lentos

  Baltu ant juodo vienoje vietoje. 2016 lapkritis-gruodis. Daug kas tikra, nujausta iš anksto. Turbūt todėl, kad viskas universalu. Todėl, kad mes viską žinome anksčiau nei tai parašome. Ir parašome anksčiau, nei tai atsitinka.                              

Apie sezoninius liūdesius ir mys

Lapkritis, gruodis  – nesmagus metas iki Kalėdų. Tamsu, liūdna. Paskui po Kalėdų reikalai ima tvarkytis, pamažu viskas šviesyn, kai dienos ilgyn. Man, kiek pamenu, būdavo vasario mėnesio krizė. Pasiimdavau savaitę atostogų ir kuisdavausi namuose - tvarkydavau spintas, siūdavau, megzdavau, siuvinėdavau. Tuo metu matyt labiausiai pasiilgdavau jaukumo. Šiemet išsikalbėjau, kad daug pažįstamų ar artimų žmonių sunkiai ištveria tamsų metų laiką,... Skaityti toliau →

Dovanos po eglute

Velykas mėgstu labiau už Kalėdas. Gal Prisikėlimo stebuklas man stebuklingesnis už gimimą iš Šventosios dvasios. O gal banaliau – dėl to, kad Velykų bobutė ne tokia desperatiška dovanų klausimu kaip Kalėdų senelis ir taip smarkiai nespaudžia smegenų visiems gruodžio pabaigoje. Šventės vėl netikėtai atėjo. Maišatis, chaosas, kamščiai, paskutinės minutės pirkiniai. Ir susierzinimas, kuris nuslūgsta tik su pirmu... Skaityti toliau →

Lengva būti laiminga

Niekas nepadarys tavęs laimingos, tik tu pati – tokia filosofija sveikiausia ir sunkiausia  vadovautis. Ir sau pačiai spardyt užpakalį, jei tos laimės per mažai susigeneravai. Vakar laimei  man reikėjo labai mažai. Buvo noras, kad kas nors už mane padaręs visus privalomus dalykus, kurie mane tokiomis dienomis varo į neviltį. Norėjau sau laimės svetimomis rankomis.   –... Skaityti toliau →

Apie salas, jausmus ir krevetę

Ar žiauriai didelė starto "chemija" yra geriausia santykių pradžia? Visos emocijos aukščiausiuose taškuose, nesvarbu, kad nestabilios, normalu, kad kažkada juk vistiek greit nurims... Naudokis proga, elkis neadekvačiai, nes tai baigsis banalumu ir rutina.

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: