Su gimtadieniu, Tėti!

Norėčiau rytoj su tavim išgert taurę į Tavo sveikatą. Apsikabint, pasėdėt šalia. Papasakot, kad man viskas gerai. Beveik. Nepapasakosiu. Jau nebe. Užtat paskaityčiau Tau kai ką. Aišku, susigraudintum. Tada, paauglystėje, kai pirmą kartą mačiau Tave nejaukiai susimuistant pajutus, kaip sunkiai per vyrišką skruostą bėga ašara, buvo neįprasta. Pamačiau Tave kitokį. Stiprų. Dar stipresnį. Nes nebijojai parodyti, kad jauti. Kad skauda ne kūną, o širdį. Gal nuo tada, sakau, man verkiantys vyrai yra daug stipresni už tuos, kurie neverkia. Nes nebijo parodyt, kad jaučia ir jiems dzin, kad kažkas galbūt suabejos  jų kietumu.  Skaityti toliau: “Su gimtadieniu, Tėti!“

Reklama

Kitoks laiškas Tau apie meilę

Mieloji mano,

žinai puikiai, kad rašau būtent Tau. Ir Tau irgi. Ir Tau, žinoma.

Iš dviejų tūkstančių žodžių, kuriuos rašiau kelias dienas, liko vos šeši šimtai.  Gal tik tie, kurių reikia šią dieną,  kai visi rodo, kaip stipriai ir ryškiai myli.  Ar myli  Tu? Ką myli Tu? O save?

Skaityti toliau: “Kitoks laiškas Tau apie meilę“

Antros moterys, iliuzijos ir vedę vyrai

Visiems gyvenime atsitinka keistų dalykų. Būna, kad mašina važiuodama kiškį numuši ar užklimpsti pavasarinėj pliurzėj. Būna, kad spontaniškai atsiduri situacijoj, kurios niekaip kitaip kaip smegenų užtemimu nepavadinsi. Būna, kad įsipainioji į kokį meilės trikampį, būna, kad į daugiakampį.

Skaityti toliau: “Antros moterys, iliuzijos ir vedę vyrai“

5tadienio evangelijos prie lentos

 

Baltu ant juodo vienoje vietoje. 2016 lapkritis-gruodis. Daug kas tikra, nujausta iš anksto. Turbūt todėl, kad viskas universalu. Todėl, kad mes viską žinome anksčiau nei tai parašome. Ir parašome anksčiau, nei tai atsitinka.

14900491_1156861721050896_9168352181368874634_n
2016-11-04 Pavėlavusios evangelijos…šį kartą apie kalbas, kurių nereikia ;)

Skaityti toliau: “5tadienio evangelijos prie lentos“

Draugystė neturi būsimojo laiko

Žiūriu į Tave dabar.
Kai leidžiam laiką, filosofuojam, rašom visiškus blėnius, kapojamės arba žvygaujam. Kai giriamės mažomis ir didelėmis pergalėmis savuose nematomuose frontuose. Kai išspaudžiam po kokias šešias ašaras kiekvienas atskirai ir dėl skirtingų priežasčių. Kai vienas kitą trolinam,  žnaibom, mėtomės kirviais ar elegantiškai knisam protą.

Skaityti toliau: “Draugystė neturi būsimojo laiko“

2016 rugsėjo penktadieniai

Kai 7 ryto Vilniuje matai žmones su ilgaauliais ir kepurėmis, o vidury dienos – ekstremalus su trumpom rankovėm, vadinasi – rugsėjis.

Rugsėjį nebėra lipnaus  vasaros karščio, bet netikėta šilumos banga kartais apkabina kūną, jau gali apsiauti gražiausius savo ilgaaulius  prie lengvo šilkinio sijono, vėjyje plaikstytis plaukais ir žiūrėt į krentančius kaštonus, tyrinėti savą ir naujus miestus,  pažinti nepažįstamus ir kitaip atrasti seniai pažįstamus žmones.  Vis kokių nors įdomybių man nutinka rugsėjį. Skaityti toliau: “2016 rugsėjo penktadieniai“

Ką jis joje rado???

Sėdim lauko kavinėj šeštadienio rytą. Vėlyvi vėsūs ir lietingi pusryčiai Vilniuje tarsi svetimos šalies mieste: tik nėra minios, kuri plaukia pro akis kaip kine, bet žiūrėjimas į žmones ir žaidimas tas pats: susikurti jų istorijas, spėlioti, ką jie veikia, kaip gyvena, ką skaito ir kuo kvėpuoja,  ką valgo pusryčiams ir ar turi akvariumą.  Skaityti toliau: “Ką jis joje rado???“

2016 rugpjūčio penktadieniai

Supratau, kad nuolat padarau klaidą rašydama žodį penkatdienis  penktadienis. Net nebejuokinga. Atostogos išmokė su klaida rašyti kitą žodį.  Jūra,  smėlis, akmenys, kurortiniai romanai, kurie neatsitiko, pasivažinėjimas  po salą su žydru dangumi virš galvos, bangos, kurios nuplauna viską, ilgos kalbos ir atviravimai, atradimai ir nusivylimai.  Čia ne tiesos, čia – nuotrupos. Nėra absoliučios tiesos – yra daug tiesų, nes visų požiūriai yra skirtingi. Ir visi jie … Skaityti toliau: 2016 rugpjūčio penktadieniai

2016 liepos penktadieniai

Priešistorė: Vieną dieną labai susikaupiau, ištraukiau iš visų rankinių, užrašinių lapelius, susikroviau kokias 6 užrašų knygeles,  gerai, kad protas nušvito, jog į išsiųstus laiškus nereikia lįsti, nes paskęsiu. Taip po truputį  sugraibiau išsimėčiusius žodžius, kurie dar netapo jokiu įrašu, o gal ir netaps niekada, žodžius, kurių kažkada nepasakiau, net jei jie  būtų tikę, buvę laiku ir vietoje, žodžius, kuriems buvo per  anksti ar per vėlai,  nepasakytus sau ar … Skaityti toliau: 2016 liepos penktadieniai

Žmonės su praeitimi

Mes mezgam romantiškas pažintis ir draugaujam su žmonėmis, kurie turi didžiulius praeities lagaminus, gal net konteinerius, kuriuose jų vaikystė, santykiai su tėvais, garsūs pasiekimai ir tylūs nuopoliai, žmonos ar meilužės, vaikai iš ankstesnių santuokų, šeimyninių ir asmeninių dramų nuoplaišos, slepiamos paslaptys ar neišsakyti norai… Ir dar daugybė kitų dalykų.

Skaityti toliau: “Žmonės su praeitimi“

Noriu tavęs pavydėti, mielasis!

  Panašu, kad neturiu sveiko savininkiškumo jausmo. Gal kvaila, keista, nenormalu? Gal ir taip. Niekada netikėjau, kad mano dukra priklauso man. Taip, aš ją pagimdžiau, bet visada turėjau  keistą jausmą, kad ji yra tiesiog man paskolinta. Tarsi aš buvau pasirinkta tam tikrai misijai. Mano pareiga ir malonumas buvo ją auginti, mokyti, lavinti, puošti, prikimšti jos galvelę visokių dalykų, kurie jai gyvenime pravers, suformuoti jos asmenybę … Skaityti toliau: Noriu tavęs pavydėti, mielasis!