Gyvenimo paradoksai apie batus, vyrus ir pasiilgimą

Kodėl apsiavus aukštakulnius visada automatiškai atsiranda  duck face? Kuo aukštesni kulnai, tuo labiau atsikišusios lūpos? Kodėl vyrai išgirdę "pasiilgau" jaučiasi tarsi pastatyti sušaudymui - jiems nutirpsta kojos ir akyse baisi baimė" "ką tai reiškia ir kas bus toliau"? Kodėl gyvendami nesusituokę dauguma  vyrų  jaučiasi nevedę, o dauguma moterų  - lyg ištekėjusios?

Atsargiai, tuoj prasidės “Darom“ sezonas

Pavasarinis klausimas, kol dal neprasidėjo  sezonas.... Kodėl visi puola šikančius šunis ir tikrina išsprogusiomis akimis jų šeimininkus, ar šie išsitrauks maišelį? Nė karto nemačiau pakelėse ar miške, ar dar kažkokiose šikimui nepritaikytose vietose jokių supermamų, renkančias savo vaikų medžiagų apykaitos atliekas į maišelius. O jau suaugusieji tai tikrai to nedaro, jei reikalas prispaudžia laukinėje gamtoje...Kažin koks... Skaityti toliau →

Gyvenimo paradoksai #3. Kodėl?

Kai sėdi  laisvamaniškų žmonių kavinėj su vyru (kuris, pasirodo yra vedęs ir labai romantiškai nusiteikęs)  kalbi apie gyvenimą, tai laikas labai greit bėga. Ir bėgant laikui tam vyrui norisi bėgti. Kodėl kuo vyras labiau vedęs, tuo dažniau žvilgčioja į laikrodį po  18 val? Moterimis su aukštakulniais labiausiai žavisi vyrai, kurie patys yra po padu. Kad... Skaityti toliau →

Besvoriai daiktai ir sunkūs lagaminai

Anąkart kai važiavau į Londoną penkioms dienos, lagaminas sverė 7kg ir viskas tilpo. Drabužių buvo daugiau nei reikėjo, net dukrai megztinį skolinau. Dabar, kai važiuoju į Barceloną 7 dienoms, lagaminas sveria 15 kg. Ir visko reikia, praktiškai nėra ką išimti. Juk dauguma drabužių  tie patys, matematiškai turėtų sverti max 10 kg. Viskas praktiškai nieko nesveria, kol nesudedi... Skaityti toliau →

Sapnai ir atradimai

Man taip būna, kad prabundu naktį verkdama balsu: veidas įsitempęs, pagalvė šlapia. Ne visada pamenu, dėl ko ir ką sapnavau. Bet žinau, kad tada – sapne – labai skaudėjo. Širdį. Man retai būna, kad susiūbuoja žemė po kojomis.  Kad pakerta kelius – dar rečiau. Atrodo, kad galiu ištverti labai daug. Bet kartais tai, kas turėjo... Skaityti toliau →

Darnus ir sąmoningas vartojimas su paradoksais

Tvarus, darnus ir sąmoningas  vartojimas mano gyvenime atsirado šiek tiek anksčiau nei baigiau savo profesinę karjerą ir nukulniavau i darbo biržą. Sąmoningo vartojimo veikiama tyliai ir nepastebimai – bet labai lėtai– atsisakiau kai kurių nereikalingų dalykų. Dar daug liko.Įpročiai greit nesikeičia. Pirkti nereik daug proto, o va išmesti – reikia mokytis.Pasiilgstu studentiško meto, kai visko reikėjo labai mažai. Panašiai dabar... Skaityti toliau →

Gyvenimo paradoksai #2 Moterys

Kodėl kai eini broliui dovanos pirkti, nusiperki kažką sau už dvigubai didesnę kainą nei dovana? Už tai, kad vaikystėj skriaudė, erzino, o suaugęs manęs nesupiršo su nė vienu kietu savo draugu? Nežinau. Bet dabar tegul atsiima! Mažesnėmis dovanomis. Kodėl kai spinta maža, visada yra ką apsirengti? Nes lengva ieškoti? Nes viskas juoda, balta, smėlio spalvos... Skaityti toliau →

Nereikia žinoti tiesos

Toks džiaugsmas rudenį, kad kas rytą saulė įkypai pro langą žiūri tiesiai į akis. Jei gerai treniruojuosi, galiu tik prabudusi atspėt, kiek valandų. Kaip nedirbančiam žmogui - nuostabu keltis su saule:) gerai, kad ji ne popiet pasirodo... Prabundu šįryt tokiu pat nuostabiu būdu, ir dar mieguistomis akimis matau saulę ir rūką už lango. Kažkas turbūt... Skaityti toliau →

Gyvenimo paradoksai #1. Kodėl?

Kodėl taip būna - kai pastebi, kad teturi paskutinį šūdmaišį, tai tavo šuo dar tris kartus tūpsis rimto reikalo? Kodėl kai tik nusiperki daiktą, kuriam ilgiau ar trumpiau taupei, jam prasideda kokia nors nereali akcija? Kodėl nesiseka nei meilėje, nei loterijoj, jei  esi ištekėjusi ir neperki Teleloto? Kodėl taip būna, kad nuo tavo mėgstamiausių kvepalų... Skaityti toliau →

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: