gyvenimo dienoraščiai
Pasirodo, tai populiarus būdas mokėti pinigus už mašinas, kurias nusižiūri dažniausiai vokiškuose interneto puslapiuose. Aišku, variantas būna tobulas: ledinė mašina, su pribumbasais, kaina nereali: tik pagalvok, važinėjo bobutė su 7 bėmdubelvė į bažnyčią, o iš tikrųjų tai paskenduolę Veroniką bando iškišt už vyro.
Aš jį pamačiau internete. Įsimylėjau iškart, tik iš tolo. Vis jį nužiūrėdavau toje virtualybėje, jis man buvo itin patrauklus, bet neslėpsiu, lyginau jį su kitais. Tegul kiti dar geresni, bet jis buvo kažkoks labai ypatingas. Vis neapleido nuodėminga idée fixe apie jį. Nestabdžiau savęs ir neatkalbinėjau: neva, jis ne tavo nosiai, tarsi per aukštai taikai, ai per daug svajoji, per daug... Skaityti toliau →
Kai draugė savo biusthalterį reklamos meno vardan pardavė filmavimo metu, tai sulaukiau replikų, kad tai per menka tema mano tinklaraščio įrašui. Oi, tikrai ne. Toks gyvenimas. Tikras. Nereikia kasdien apie gilius jausmus rašyti. Žmonių išradingumas ir smulkaus verslo galimybės mane labai pralinksmina. Papasakosiu, kaip žmonės tvarkosi gyvenimą kartais turėdami finansinės naudos, kartais tik smagumo ir gražių... Skaityti toliau →
Net nežinau, ar man labiau sekėsi dovanot, ar dovanas gaut. Netikėtų, keistų, mažų ir didelių, šiltų ir skambių, iš likimo, aplinkybių, pažįstamų, nepažįstamų žmonių gautų dovanų buvo nemažai. Dovanų tradicine-banalia prasme per gyvenimą esu gavusi nedaug, o prisimenu dar mažiau. Buvo tarp jų tokių, kurios išspaudė ašarą ar džiaugsmo klyksmą, buvo dovana nuo kurios gniaužėsi kumščiai ir tokia, kurią teko pakelt nuo... Skaityti toliau →
Šitas tris melo priežastis sujungia viena, esminė, pati svarbiausia. Vyrai meluoja, nes moterys jų klausinėja. Ir dar klausinėja apie dalykus, apie kuriuos jos visai nenori sužinot teisybės...
Mes kažkodėl neklausiam vyrų, kiek moterų jie turėjo... Anksčiau, kai buvau jaunesnė, sakydavau, kad jis man antras. Kaip to dainoj " Каждый, кто не первый, тот у нас второй"
Žmonės perka svajonę. Nes nori gyventi gražiau. Bet ta svajonė ne jų. Ji jiems parduota. O kai nusiperki svetimą svajonę, atrodo, kad ją reikia slėpti giliau tarsi savo gėdą. Svetimą svajonę privalu grąžinti ir atsiimti savo pinigus. Nedelsiant. Tik praregėjus. Dabar bandau grąžinti vieną svetimą svajonę, kurią labai pagyvenusi ponia nusipirko gerai pavalgiusi spalio mėnesį, po eilinės sočios gaminių prezentacijos. Ne pirmas kartas, kaip... Skaityti toliau →
Atsiranda ir vis daugiau norinčių laikinai pagyventi nesotų gyvenimą. Žinoma, tai puiki galimybė atkreipti dėmesį į problemą, kuri kamuoja daugybę Lietuvos žmonių, kuriems trūksta visaverčio maisto. http://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/alesia-ir-romualdas-maciuliai-ryzosi-issukiui-maistui-skirs-10-litu-per-diena-3-465655 Bet kai paskaitai komentarus - juose tiek atviro pykčio...Ir dažniausiai pyksta ne tie, kurie turi mažiausiai, tie, kuriems trūksta ir maisto, ir kitų būtiniausių dalykų... Jie tikrai nesėdi internete... Skaityti toliau →
Ankstyvas ruduo daužosi obuoliais, įvažiuoju tėvukų į sodą ir matau savo mamą kuri, kaip paiškėja vėliau, naudodama visas kadais pamirštas lenkų kalbos atsargas bando susikalbėti su juodbruvu vyruku pačiame jėgų žydėjime. Panašus į Karlsoną, neslėpsiu. Tas Karlsonas, sustabdęs savoautomobilį siauram sodininkų bendrijos kelyje, atsidaręs bagažinę kažką energingai ir graudžiai aiškina. Buvau it geroji samarietė - laiku ir vietoje- bet taip būna retai. Istorija keliais... Skaityti toliau →
| Sukūrė: Anders Noren
PROTO AISTROS 