Kas lieka, kai nebelieka pinigų?

Garsi Lenkijos ponia, pasakodama savo gyvenimo istoriją užsiminė, kaip antrojoj santuokoj, vos grįžus iš ligoninės su prieš porą dienų gimusiu sūnum, bankas atėmė namus  (žanro klasika – verslo partneriai pasistengė). Tada  savęs pamotyvuoti ji  nuėjo į garsaus dizainerio butikėlį ir nusipirko bliuzę už paskutinius pinigus. D&G, jei kam įdomu. Nes kaip ji pati sakė: „Jei... Skaityti toliau →

Apie salas, jausmus ir krevetę

Ar žiauriai didelė starto "chemija" yra geriausia santykių pradžia? Visos emocijos aukščiausiuose taškuose, nesvarbu, kad nestabilios, normalu, kad kažkada juk vistiek greit nurims... Naudokis proga, elkis neadekvačiai, nes tai baigsis banalumu ir rutina.

Grąžinti pirkinį, nuo kurio bėga pardavėjas

Žmonės perka svajonę. Nes nori gyventi gražiau. Bet ta svajonė ne jų. Ji jiems parduota. O kai nusiperki svetimą svajonę,  atrodo, kad ją reikia slėpti giliau tarsi savo gėdą. Svetimą svajonę  privalu grąžinti ir atsiimti savo pinigus. Nedelsiant. Tik praregėjus. Dabar bandau grąžinti vieną svetimą svajonę, kurią labai pagyvenusi ponia nusipirko gerai pavalgiusi spalio mėnesį, po eilinės sočios gaminių prezentacijos. Ne pirmas kartas, kaip... Skaityti toliau →

Pirkti svetimas svajones

Ankstyvas ruduo daužosi obuoliais,  įvažiuoju tėvukų į sodą ir matau savo mamą kuri, kaip paiškėja vėliau,  naudodama visas kadais pamirštas lenkų kalbos atsargas bando susikalbėti su juodbruvu vyruku pačiame jėgų žydėjime.  Panašus į Karlsoną, neslėpsiu.  Tas Karlsonas,  sustabdęs savoautomobilį siauram sodininkų bendrijos kelyje, atsidaręs bagažinę kažką energingai ir graudžiai aiškina. Buvau it geroji samarietė - laiku ir vietoje- bet taip būna retai.  Istorija keliais... Skaityti toliau →

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: