10. BE TELEFONO KAIP BE RANKOS?

Seniai nieko nerašiau apie telefonus ir internetą, bet tai dar nereiškia, kad jais nesinaudojau. Žibalo į ugnį mostelėjo viena smulkmena, kai mane tyliai ištrenkė iš vienos feisbuko grupės (aišku, kvepalų), mat, tik pamanykit, visą dieną (!) nemačiau kažkokios admino komentaro  – vajezau, ignoravau įspėjimą. Nusikaltėlė.  Kai telefonas nepraneša apie mikrojudesius internetiniame pasaulyje, tai ir pražiopsai.... Skaityti toliau →

4. SKAITMENINĖ SILPNAPROTYSTĖ

Pažįstu šeimų, kurios didvyriškai grumiasi su vaikų noru turėti telefoną net ir pradėjus eiti į mokyklą,  žinau ir tokių, kur metų amžiaus vaikai pasiima „savo“ iPadą ir ramiai leidžia laiką.  Ar vaikai dažnai verkia? Nebe, nes turi ipadus ar telefonus. Verkia tada, kai juos atima.  Skaitmeninė silpnaprotystė arba skaitmeninis autizmas – čia turbūt netikri pavadinimai,... Skaityti toliau →

3. KAS DŽIOVINA SMEGENIS

Aną dieną telefonas išmetė pranešimą - tu buvai įlindusi į ekraną kažkiek minučių ir tai 25% mažiau nei vidutiniškai per savaitę. Valio! Pasiekimas. Ar tikrai?  Žinoma, nes  nuo socialinių tinklų vartojimo ir visokiausių skaitmeninių prietaisų naudojimo  žmonių smegenys pamažu džiūsta ir netenka gebėjimo mąstyti  – vystosi informacinis pseudodebilumas. Dabar apie suaugusius, o kitą kartą apie vaikus.  SKAITMENINĖ... Skaityti toliau →

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: