TAISYTI NEGALIMA IŠMESTI

Ar taisyti santuoką ar jau skirtis?Anais laikais sugedusius daiktus taisė, o dabar išmeta? Tikrai? Ne, tik skyrybos nebe gėda, o santuoka – ne vienintelis laimės sinonimas.

Atvirlaiškiai. Pavasaris ir vasara.

Kai perki atvirlaiškį, stengiesi jame parašyt kelis žodžius vienu atsikvėpimu. Nieko per daug asmeniško, nes  gal paskaitys paštininkas, gal tėtis ar mama, ar vaikas. Tiesiog vienos akimirkos žodžių pliūpsnis - tai kaip jautiesi ir ką kaip linkėjimus siunti kitam. Tokie tie mano atvirlaiškiai. Sudėsiu juos iš Instagram ir Facebook, kad liktų vienoje vietoje.    ... Skaityti toliau →

Ar galima įsimylėti saugiai?

Visiems neracionaliems protams ir nešarvuotoms širdims. Tiems, kas įsimyli per greitai. Per anksti. Tiems ir toms, kas įsimyli iš pirmo žvilgsnio, antro švelnaus prisilietimo, trečio gilaus pokalbio. Tiems ir toms, kas renkasi jausti, o ne klaustyti blaivaus proto. Eiti paskui jausmus, o ne racionliai sverti ir matuoti. Tiems ir toms, kuriuos nutrenkia žaibas kalbantis su verslo kolega ar... Skaityti toliau →

Tu pasiilgai laimingos savęs

„Tuščios rankos. Ir širdis pilna jausmų, kurių neturiu kam atiduoti. Jis buvo mano viskas. Mano jausmai, mano rytojus, mano ateitis, MANO žmogus“. Mieloji, Tu vis dar turi kam tai atiduoti – sau pačiai. Taip kartais atsitinka, kad norime savo laimę susieti su kitu žmogumi. Jei jis yra – mes laimingi, jei jo nėra – nelabai.... Skaityti toliau →

Leiskim atsitikti!

– Neprogramuokim, - sako jis nenustodamas vilties, bet supratęs, kad  man galvoje ėmė suktis  pradžia filmo, kurį jau mačiau. Dar tik pavadinimas, o jau net nereikia klausti, nes aš atspėju atsakymus. Po velnių, ir traukiu tokius pačius žmones, ir pomėgiai jų tokie patys, ir kalbos panašios, ir ore sklandančios mintys ir migloti pažadai, ką ir kada... Skaityti toliau →

Jei galėčiau būti bet kuo, būčiau…

Jei galėčiau būti metų laiku, būčiau rudeniu. Rugsėjo pabaiga. Spalvota ir pasakojančia metų istoriją, o ne pavasariu, dalijančiu neišsipildančius pažadus. Jei galėčiau būti diena, būčiau Tavo gimtadieniu. Tuo, kurio beveik nepamenu, bet su džinu po žvaigždėmis ant Avirio kranto. Jei galėčiau būti savaitės diena - būčiau ramiu penktadienio vakaru po darbų ir su dideliais savaitgalio planais visai šeimai:... Skaityti toliau →

Kaip išmokstam atsisveikinti

Ir nesvarbu, kiek tau metų, išsiskyrimas niekada nebus lengvas. Jis bus skausmu dažantis dienas ir graužiantis naktis. Tau atrodys, kad niekada nebemylėsi, nebebus niekada taip, kaip buvo. Taip nebus. Bus geriau.

Apie praeities vaiduoklius, kurie ateina nekviesti

– Kam tau jos reikia? - nustemba jis, kai išsitraukiu užrašų knygelę ir pasidedu ant stalo  šalia jūros bjaurybių sriubos restoranėlyje kur susitikome po pusmečio tylos pasikalbėt, kas naujo mūsų gyvenimuose. Beveik prieš porą metų gerdavom kavą bent porą kartų per savaitę vedini kitų planų, kuriems nebuvo lemta išsipildyti.– Užsirašinėsiu, -sakau. - Nenoriu iškreipt tavo minčių,... Skaityti toliau →

Apie kates, moteris ir pykčius

Gyveno jis sau  vienas ir kartą pas jį įsmuko katė. Graži tokia, besididžiuojanti savo grožiu, kaip daro visos katės. Ji murkė, kai ją glostė. Jai buvo jauku ir gera, ji švelniai glaustydavosi aplink kojas. Jam tai patiko, jai tai patiko, ir ji liko. Paskui, kai apsiprato, ėmė garsiai miaukti prašydama pieno, sukti nosį nuo netinkamo... Skaityti toliau →

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: