Karantino atradimai

Nemanau, kad kažkokie ypatingai nušvitę būsim po karantino, gal tik išėję po jo būsim gerai išmokę plaut rankas, nesibučiuot su kiekvienu sutiktu ir pradėsim taupyt ne juodai dienai, o juodiems mėnesiams ar metams. Iš pradžių labai užsiturbinę būsim tai daryti. Bet… ir tai praeis, kaip sakė Saliamonas :)

ATIDĖTAS GYVENIMAS

„Matei „Karibų piratų“ trečią dalį? Atsimeni, ką tas piratas Johnny Deppo veidu sakė? Užtenka kartą numirt ir prioritetai staiga pasikeičia.“

NUTRŪKUSIŲ SANTYKIŲ MUZIEJUS

O ką daryti su tuo materialiu paveldu, kuris liko? Toji pažįstama, nutraukusi savo santuokos labui kadaise labai mielą širdžiai ir kūnui paišdykavimą, suvertė viską į šiukšlių dėžę. Mest ar nemest?

MES – VIENKARTINIAI

Bėgam ir nenorim sustoti, nes liktume su tais, kurie šalia. Stabilumas – blogis. Judėjimas – jėga. Bijom prisirišti ir įsipareigojimai mus gąsdina. Nuoširdžiai žavimės tais, kurie gali ilgai ir laimingai, bet teisinamės, kad mes kitokie. Bėgdami vis labiau tolstam nuo laimės pabusti kasryt su tuo pačiu žmogum.

TAISYTI NEGALIMA IŠMESTI

Ar taisyti santuoką ar jau skirtis?Anais laikais sugedusius daiktus taisė, o dabar išmeta? Tikrai? Ne, tik skyrybos nebe gėda, o santuoka – ne vienintelis laimės sinonimas.

Atvirlaiškiai. Pavasaris ir vasara.

Kai perki atvirlaiškį, stengiesi jame parašyt kelis žodžius vienu atsikvėpimu. Nieko per daug asmeniško, nes  gal paskaitys paštininkas, gal tėtis ar mama, ar vaikas. Tiesiog vienos akimirkos žodžių pliūpsnis - tai kaip jautiesi ir ką kaip linkėjimus siunti kitam. Tokie tie mano atvirlaiškiai. Sudėsiu juos iš Instagram ir Facebook, kad liktų vienoje vietoje.    ... Skaityti toliau →

Ar galima įsimylėti saugiai?

Visiems neracionaliems protams ir nešarvuotoms širdims. Tiems, kas įsimyli per greitai. Per anksti. Tiems ir toms, kas įsimyli iš pirmo žvilgsnio, antro švelnaus prisilietimo, trečio gilaus pokalbio. Tiems ir toms, kas renkasi jausti, o ne klaustyti blaivaus proto. Eiti paskui jausmus, o ne racionliai sverti ir matuoti. Tiems ir toms, kuriuos nutrenkia žaibas kalbantis su verslo kolega ar... Skaityti toliau →

Tu pasiilgai laimingos savęs

„Tuščios rankos. Ir širdis pilna jausmų, kurių neturiu kam atiduoti. Jis buvo mano viskas. Mano jausmai, mano rytojus, mano ateitis, MANO žmogus“. Mieloji, Tu vis dar turi kam tai atiduoti – sau pačiai. Taip kartais atsitinka, kad norime savo laimę susieti su kitu žmogumi. Jei jis yra – mes laimingi, jei jo nėra – nelabai.... Skaityti toliau →

Leiskim atsitikti!

– Neprogramuokim, - sako jis nenustodamas vilties, bet supratęs, kad  man galvoje ėmė suktis  pradžia filmo, kurį jau mačiau. Dar tik pavadinimas, o jau net nereikia klausti, nes aš atspėju atsakymus. Po velnių, ir traukiu tokius pačius žmones, ir pomėgiai jų tokie patys, ir kalbos panašios, ir ore sklandančios mintys ir migloti pažadai, ką ir kada... Skaityti toliau →

Jei galėčiau būti bet kuo, būčiau…

Jei tik galėčiau, norėčiau būti tavo rankomis. Aš jų labai pasiilgstu.

Kaip išmokstam atsisveikinti

Ir nesvarbu, kiek tau metų, išsiskyrimas niekada nebus lengvas. Jis bus skausmu dažantis dienas ir graužiantis naktis. Tau atrodys, kad niekada nebemylėsi, nebebus niekada taip, kaip buvo. Taip nebus. Bus geriau.

Apie praeities vaiduoklius, kurie ateina nekviesti

– Kam tau jos reikia? - nustemba jis, kai išsitraukiu užrašų knygelę ir pasidedu ant stalo  šalia jūros bjaurybių sriubos restoranėlyje kur susitikome po pusmečio tylos pasikalbėt, kas naujo mūsų gyvenimuose. Beveik prieš porą metų gerdavom kavą bent porą kartų per savaitę vedini kitų planų, kuriems nebuvo lemta išsipildyti.– Užsirašinėsiu, -sakau. - Nenoriu iškreipt tavo minčių,... Skaityti toliau →

Apie kates, moteris ir pykčius

Gyveno jis sau  vienas ir kartą pas jį įsmuko katė. Graži tokia, besididžiuojanti savo grožiu, kaip daro visos katės. Ji murkė, kai ją glostė. Jai buvo jauku ir gera, ji švelniai glaustydavosi aplink kojas. Jam tai patiko, jai tai patiko, ir ji liko. Paskui, kai apsiprato, ėmė garsiai miaukti prašydama pieno, sukti nosį nuo netinkamo... Skaityti toliau →

Ruduo – geriausias laikas paleisti

Yra daugybė priežasčių, dėl kurių ruduo yra nuostabus. Kad ir dėl ananasinių obuolių, dėl bobų vasaros, dėl spalvų, kurios yra daug ryškesnės už pavasario žalumą, vasaros žydėjimus ir akinantį žiemos sniegą.  Ir dėl rudens lietaus, kuris tave visą dieną priverčia voliotis lovoje skaitant knygas ar darant tai, apie ką net draugėms nepasakosi; dėl rudens derliaus talkų, dėl to, kad visi sugrįžo po atostogų, dėl to, kad vėl prasideda jauki rutina, nuo kurios gerklę jau ima smaugti pavasarį. 

2016 rugsėjo penktadieniai

Kai 7 ryto Vilniuje matai žmones su ilgaauliais ir kepurėmis, o vidury dienos - ekstremalus su trumpom rankovėm, vadinasi – rugsėjis. Rugsėjį nebėra lipnaus  vasaros karščio, bet netikėta šilumos banga kartais apkabina kūną, jau gali apsiauti gražiausius savo ilgaaulius  prie lengvo šilkinio sijono, vėjyje plaikstytis plaukais ir žiūrėt į krentančius kaštonus, tyrinėti savą ir naujus miestus,  pažinti nepažįstamus ir kitaip atrasti... Skaityti toliau →

Pasilikti nereiškia mylėti

Kai nepasilieki, myli labiau, nei reikia tam, kad pasiliktum.

Vyrų dialogai: apie žmoną atostogose

Aš tik blykst blykst įrudusiom kojom darban po atostogų, su pačia trumpiausia įmanoma darbui skirta suknele, rankose popieriaus lapai net akina. Biuro kaimynai sutartinai išeina parūkyt, kalbasi... – Kai nesiseka, tai nesiseka:  žmona irgi išvažiavo atostogaut,  o meilužei su jos vyru vėl medaus  mėnuo... – Tai pailsėsi galų gale nuo tų moterų, - turėsi laiko su chebra... Skaityti toliau →

Apie mušamą meilę ir šansą sau

Apie mušamą meilę ir stiprumo akimirkas

Man viskas gerai! Kas patikės?

O šiaip iš esmės, apsimesti, kad "man viskas gerai" yra lengviau, nei aiškinti, kad ne.

2016 liepos penktadieniai

Priešistorė: Vieną dieną labai susikaupiau, ištraukiau iš visų rankinių, užrašinių lapelius, susikroviau kokias 6 užrašų knygeles,  gerai, kad protas nušvito, jog į išsiųstus laiškus nereikia lįsti, nes paskęsiu. Taip po truputį  sugraibiau išsimėčiusius žodžius, kurie dar netapo jokiu įrašu, o gal ir netaps niekada, žodžius, kurių kažkada nepasakiau, net jei jie  būtų tikę, buvę laiku ir vietoje, žodžius,... Skaityti toliau →

Senas dienoraštis arba ne taip tu jam ir patinki…

Yra pasaulyje vienas vaikinas, kuris norės pranešti visiems ir visam pasauliui, kad jis jūsų vaikinas. Užteks volioti durnių, eikite ir susiraskite jį.

Kalti per stabdžius

Nida. BMW. Greitis. Kuo arčiau privažiuoti prie kliūties ir kalti per stabdžius. O kliūtis - gyvas žmogus ant kelio. Žiaurus pratimas mokant ne vairuoti, o stabdyti. – O tau su juo gerai?– klausia žiemos pradžioje manęs bičiulis telefonu jau pasipasakojęs apie savo naująją širdies ir kūno draugę. – Man viskas ok, man patinka ir tas, ir anas, -  sakau. – Tai... Skaityti toliau →

Kas normalu, o kas ne? Iš Happy365

Vienai žmonai normalu, kad vyras turi meilužę, o kitai žmonai normalu, kad vyras turi tik ją.

Apie tylias pabaigas ir vaiduoklius

Meilė ar draugystė nesibaigia neapykanta. Ji baigiasi abejingumu.

Kai sprogsta tyla sutikus savo ex

Kadaise jau rašiau apie moteris, kurios sutinka savo buvusiuosius: vyrus, mylimuosius, aistros ar tik sekso objektus. Jos neretai ciniškos ir racionalios. Jos reaguoja priklausomai nuo dabarties situacijos. Jei jos laimingos - gali žvelgti atsainiai ir nerūpestingai; jei vis dar jaučiasi paliktos ir nelaimingos po daugelio metų - kanda žvilgsniu ir vertina skaudžiai; laikosi abejingai iš visų jėgų,... Skaityti toliau →

Ryškiai raudona vyro žvilgsniu

Stiprios moterys sako, kad ryškiai raudona rankinė atbaido durnius. O ryškiai raudonas lūpdažis paslepia neplautus plaukus. Ryški, ekstravagantiška dama greitai pastebima pilkoje minioje. Visų pirma - kitų pilkų moterų.

Istorija apie neįvykusią meilę

Visada baisu, kai žmonės mus gerai skaito, ar ne?  Atsakymas į pasiūlymą  "Atvažiuok taurei šampano"  tikrai gali draugei pasakyti apie tavo savijautą daugiau nei  ilgas pokalbis. Nesu gera žmonių veidų išraiškų skaitytoja, tačiau gerai pamenu, kaip prieš metus kalbėjausi su savo bičiuliu. Nedažnai jį matydavau, o ir mūsų pažinties istorija suko vos metus,  bet tąkart jis man pasirodė kažkoks... Skaityti toliau →

  Jei miegi su katėmis ar katinais, tokių klausimų net nekyla... Tokie klausimai kyla tik toms bjaurioms boboms, kurios  labai nori ištekėti, nes nemyli kačių ...

Skirtingi mamų patarimai dukroms

  Kokie skirtingi būna mamų patarimai... Mano mama, gyvendama nedideliame miestelyje kasdien grįždavo pietų. Ji dirbo netoliese, kelios minutės ir jau namie. Išvirdavo ar pašildydavo ką nors pietums. Tėčiui buvo toliau, bet per valandą jis susisukdavo ir nueiti, ir pavalgyti, ir grįžti į darbą. Sriuba būdavo visada, ne kasdien vis kita, bet privaloma pietums. Kažkada besisukiodama virtuvėje mama... Skaityti toliau →

Apie ryšius ir žmones

Laukimas ir ilgesys gali būt neišsakytas jokiais žodžiais. Galima pasiilgti visom didžiosiom raidėm ir tylėti apie tai. Galima apie tai kalbėti. Tyliai, garsiai, žodžiu, žinute.

Кai miegi viena įstrižai dvigulės lovos, ji gero dydzio. O kai miegi dviese, vietos ten atsirastų dar kokioms dviems katėms, šuniui, keturioms knygoms, porai mobiliųjų... Baisu pagalvoti, gal ...ir  dar meilužei ar meilužiui??? Gera vieta tuščia nebūna...

Apie ką vyrai meluoja moterims?

Šitas tris melo priežastis sujungia viena, esminė, pati svarbiausia. Vyrai meluoja, nes moterys jų klausinėja. Ir dar klausinėja apie dalykus, apie kuriuos jos visai nenori sužinot teisybės...

Spaghetti al dente? No, grazie!

  Britų mokslininkai, atlikę ilgai trunkančius tyrimus su įvairių rūšių, ilgių, tvirtumo, kietumo, minkštumo objektais, nustatė, kad moterims, kurios užaugo ir subrendo iki tam tikro amžiaus, susilpnėja kai kurie raumenys. Mokslininkų teigimu,  moterims po 40-ies labai susilpnėja tam tikri ausų raumenys ir makaronai ant jų tiesiog nesilaiko, kiek juos bekabintų...Kad ir labai profesionaliai....:)

Apie ką moterys meluoja vyrams?

Mes kažkodėl neklausiam vyrų, kiek moterų jie turėjo... Anksčiau, kai buvau jaunesnė, sakydavau, kad jis man antras. Kaip to dainoj " Каждый, кто не первый, тот у нас второй"

Moterys, kurios žino vyrų paslaptis: dar kartą

Ji žino, kad tas ar anas slepia vorų baimę ar panikos priepuolius, meilužę ar meilužį, žino daug apie jo buvusiąją ar būsimąją, seksualines fantazijas ir rezgamus politinio susidorojimo su konkurentu planus, šlapinimąsi į lovą vaikystėje ar kiek neetiškai daromą verslą dabar.

Mamos ir vaikų gimtadieniai

...o paskui po menkos tylos prasimušė jubiliatės balselis su džiugesiu ir atodūsiu: "Mama, kaip gerai, kad tu mane pagimdei"...

10 dalykų, apie kuriuos galvoji sutikusi savo ex

Teisingoms moterims gimtadieniai prideda stiliaus ir išminties, o vyrams duoda suglebimo. Ne, ne apie testosterono trūkumą kalba. Jie nebemoka rėžt sparno, praranda spontaniškumą, jei jo turėjo, ima bumbėti ir praranda gyvenimo skonį.

Sapnai seniau ir dabar

Kartais, kai prabundu po kokio nors ryškaus ir gražaus sapno, labai gailiuosi, kad viskas buvo trumpai ir ne iš tikrųjų...Kaip ir šiandien. Ir vis prisimenu, kai viskas buvo kitaip ---------- Kai buvau maža, turėjau keistą įsitikinimą. Vaikai neretai prikuria įvairiausių dalykų, kurie jų gyvenimą daro įdomesnį.  Vieni turi įsivaizuojamų draugų, kiti kalbasi su gyvūnais ar ... Skaityti toliau →

Ar tai pasimatymas???

Kai buvau jauna, o dukra dar maža, tekdavo kartais netikėtai padiskutuoti rimtais mergaičių klausimais. Na, tokiais, kurie ir suaugusioms moterims kelia šiek tiek painiavos. Apibrėžimai - pats sunkiausias dalykas. Protas intensyviai dirba bandydamas surasti atsakymą ar tiksliausią apibūdinimą, procesina daugybę gautos informacijos:  iš knygų, iš pasakų, savų ir svetimų patirčių, o niekaip nesuformuluoja atsakymo, kuris būtų... Skaityti toliau →

Užjūrio princas ant balto žirgo?

Iš  internetinių pažinčių  dialogų. - Kai kai kurios  laukia princo ant balto arklio, aš tikrai nesu princas. Aš baltas arklys. Lojalus ir daug dirbantis... P.S. Tai tikrai buvo arklys. Ne žirgas. Senas kuinas iš tikrųjų... Senas arklys vagos negadina, bet jaunas - giliau aria....Bet vistiek arklys... Dabar lauksiu pėsčio princo - mažiau problemų:)  

Moterys, kurios žino vyrų paslaptis

Ne, ji ne meilužė, ne mama, ne vyresnioji sesuo  ir ne namų tvarkytoja, ne mūza. Ji tiesiog moteris dirbanti fainą arba nuobodų darbą,  mylinti kitą vyrą ar pasirinkusi būti viena, ji  nepaprastai graži arba ne ta, į kurią atsisukama gatvėje. Ji jauna arba jau išmintinga, ji bohemiška arba dalykiška. Nėra taisyklių. Ji tiesiog moteris, kuri žino vyrų paslaptis.... Skaityti toliau →

Vyras, kuris eina šalia

Intro: Pradėjau tai rašyti prieš kelis mėnesius. Brūkštelėjau kelias eilutes, kad nepamirščiau minties, ir palikau kaip daugybę kitų juodraščių laukti savo dienos.   LABAI IŠDIDI Kai eidavau gatve kartu su savo tėčiu, visada buvau labai išdidi. Toks vyras - aukštas, sportininkas, gražuolis, jautrus, inteligentiškas. Ir tada, kai mokinukę pasiimdavo rugsėjo pirmosios proga į tikrą restoraną, ir tada,... Skaityti toliau →

Nedėkinga ožka ir moralinių skolų šiltnamis

Taip jau atsitiko, kad pasisiūliau ir tapau išbandymu. Būna, kad būsimi kirpėjai treniruojasi pensininkų galvas kirpdami,tai kodėl nepadėjus būsimam koučingo specialistui. Juo labiau, kad iš emės tai kalbu su tarsi su savim, plaukiu sava upe, o jis tik padrąsina, ar paklausia kaip jaučiuosi irkluodama, ar žinau kur ir kodėl... Daug ten buvo visko, bet pasijutau tarsi tai... Skaityti toliau →

Katiniukų depresija – globalinė problema?

Kažkada diskutavom apie katinus. Neturiu. Nepasirašau šiam projektui full-time.Bet svetimus ir trumpam – labai myliu. Kolegė iš tolimesnės nei gretima šalies išeidama visada palikdavo įjungtą televizorių savo katinui. Tai, kad šviesos negesinamos išeinant iš namų - kasdienybė... Kažkas pasakojo apie depresiją, kuri užpuola katiniuką, kai jis per ilgai būna vienas namuose. Bet nemačiau nė vieno laukinio valkataujančio depresuoto katino.  Aš... Skaityti toliau →

Komplimentai nepažįstamiesiems

Moterų komplimentas viena kitai nebuvo kerštas, ne bandymas įgelti, o noras patikėti, kad diena bus sėkminga. Kas žino, kas jų laukė – derybos, teismo posėdis, darbo praradimas ar paaukštinimas?

Žuvytė

- Kaip gyveni? - mandagiai klausiu draugės įsėdusi į jos  automobilį. -Kaip žuvytė vandeny!, - atsako šypsodamasi -Vadinasi,  nieko gero. Ir siusioji, ir geri... Ten pat... Turbūt praleidau progą patylėti :(

Žmonės su praeitimi

Mes mezgam romantiškas pažintis ir draugaujam su žmonėmis, kurie turi didžiulius praeities lagaminus, gal net konteinerius, kuriuose jų vaikystė, santykiai su tėvais, garsūs pasiekimai ir tylūs nuopoliai, žmonos ar meilužės, vaikai iš ankstesnių santuokų, šeimyninių ir asmeninių dramų nuoplaišos, slepiamos paslaptys ar neišsakyti norai... Ir dar daugybė kitų dalykų. Kartais tai labai sunku. Niekada nežinai,... Skaityti toliau →

Bedarbių dialogas

Rimi. Vakaras. Prie kasos. Dvi moterys pačiame žydėjime. - Po velnių, aš visada išleidžiu gerokai daugiau nei tu, - sako viena kitai. - Normalu. Aš jau trys mėnesiai bedarbė, o tu - tik mėnuo. Tu dar nespėjai pakeisti savo apsipirkimo įpročių. Kasininkas žviegia už pilvo susiėmęs. O moterytės išeina su savo šampanais smagiai švęsti savo... Skaityti toliau →

O gal verta ir dėl Lietuvos?

Kelionės visada yra pažadas. Kartais daugiau nei pažadas... Puikus būdas pakelti gimstamumą. Ne tik keliones mėgstantiems danams. Mums irgi labai tiktų! http://www.youtube.com/watch?v=vrO3TfJc9Qw    

Didmenininkė, blin

Vaikšto dvi moteriškės, matyt podružkės, Vynotekoj. Dairosi. Renkasi. Diskutuoja. Kas ką gers ir kiek. Perka. Viena burbuliuos iki alpulio su Prosecco, kita gi ketina išlaisvinti visą Kubą, jei tik užteks jėgų. – Reik dar mineralinio. Gazuoto. – Paimsiu tris. Nafig, reik mest tuos didmeninkės įpročius. Užteks vieno. – Nu yo, man irgi užtektų vieno..., - sako... Skaityti toliau →

Noriu tavęs pavydėti, mielasis!

  Panašu, kad neturiu sveiko savininkiškumo jausmo. Gal kvaila, keista, nenormalu? Gal ir taip. Niekada netikėjau, kad mano dukra priklauso man. Taip, aš ją pagimdžiau, bet visada turėjau  keistą jausmą, kad ji yra tiesiog man paskolinta. Tarsi aš buvau pasirinkta tam tikrai misijai. Mano pareiga ir malonumas buvo ją auginti, mokyti, lavinti, puošti, prikimšti jos... Skaityti toliau →

Mamos ir močiutės

Šeimyninis  dialogas: - Mama, tu man niekada nepadarai to ir ano. - Ir tu man nepadarai to ir ano, dukryte. - Mama, va čia ir yra pagrindinis skirtumas tarp mamų ir močiučių. Močiutės padaro ir tą, ir aną, ir nieko nieko neprašo už tai... P.S. Turiu vilties, kad būsiu geresnė močiutė nei esu mama:)

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: