Kartais vaikai būna labai teisūs! Labai. Intuityviai. Kažkada jau rašiau apie savo vaikystės iliuziją - buvau šventai įsitikinusi, kad žmonės, kuriuos aš sapnuoju, tą pačią naktį sapnuoja tokį patį sapną. Dažną rytą aš vis tikiuosi, kad mano vaikiška iliuzija yra tiesa. O kaip norėčiau sapnuoti tai, ką noriu ir dar kad tie, kas buvo norėti, apie tai žinotų.... Skaityti toliau →
Sapnai seniau ir dabar
Kartais, kai prabundu po kokio nors ryškaus ir gražaus sapno, labai gailiuosi, kad viskas buvo trumpai ir ne iš tikrųjų...Kaip ir šiandien. Ir vis prisimenu, kai viskas buvo kitaip ---------- Kai buvau maža, turėjau keistą įsitikinimą. Vaikai neretai prikuria įvairiausių dalykų, kurie jų gyvenimą daro įdomesnį. Vieni turi įsivaizuojamų draugų, kiti kalbasi su gyvūnais ar ... Skaityti toliau →
Sapnai ir atradimai
Man taip būna, kad prabundu naktį verkdama balsu: veidas įsitempęs, pagalvė šlapia. Ne visada pamenu, dėl ko ir ką sapnavau. Bet žinau, kad tada – sapne – labai skaudėjo. Širdį. Man retai būna, kad susiūbuoja žemė po kojomis. Kad pakerta kelius – dar rečiau. Atrodo, kad galiu ištverti labai daug. Bet kartais tai, kas turėjo... Skaityti toliau →