Leiskim atsitikti!

– Neprogramuokim, - sako jis nenustodamas vilties, bet supratęs, kad  man galvoje ėmė suktis  pradžia filmo, kurį jau mačiau. Dar tik pavadinimas, o jau net nereikia klausti, nes aš atspėju atsakymus. Po velnių, ir traukiu tokius pačius žmones, ir pomėgiai jų tokie patys, ir kalbos panašios, ir ore sklandančios mintys ir migloti pažadai, ką ir kada... Skaityti toliau →

Lengva būti laiminga

Niekas nepadarys tavęs laimingos, tik tu pati – tokia filosofija sveikiausia ir sunkiausia  vadovautis. Ir sau pačiai spardyt užpakalį, jei tos laimės per mažai susigeneravai. Vakar laimei  man reikėjo labai mažai. Buvo noras, kad kas nors už mane padaręs visus privalomus dalykus, kurie mane tokiomis dienomis varo į neviltį. Norėjau sau laimės svetimomis rankomis.   –... Skaityti toliau →

2014-ųjų privati ataskaita

Keistai ramios ir jaukios buvo Kūčios ir Kalėdos: su giliu ir erotišku mano balsu (tarsi kokios profesionalios sex-linijos darbuotojos) ir dėžute vienkartinių  nosinių, kaip visada gardžiais mamos valgiais, besišypsančiu ir juokaujančiu tėčiu, atostogų iš užsienių grįžusia dukra - mano de luxe and limited edition -, kuri kažkaip netikėtai užaugo ir kuria nuoširdžiai didžiuojuosi; su tetule, kuri  nepastebėdama labai garbaus  savo amžiaus vis... Skaityti toliau →

Kaip grąžinti pirkinį? Transliacija iš kovos lauko

Pirmoji dalis buvo graži ir jautri. Asmeniška. Iš artimų žmonių patirties, bendrai, iš tolo, labiau apie tuos Kijevo kotletų ar karbonadų privalgiusius senolius, kurie už paskutinius pinigus perka svajones, kurių jiems visai nereikia. Nuododa žemiau, kad būtų aiški tema Pirkti svetimas svajones Nezinau ar tarp mano draugų yra tų, kurie miega po brangiomis vilnonėmis antklodėmis, sultis... Skaityti toliau →

Downshifting? Taip, daug dirbantiems!

Kažkada ateina tas laikas, kai supranti, kad nesibaigiančios lenktynės korporacijose atima per daug tavo gyvenimo. Dirbi dirbi, bent jau pats sau sakai, kad įgyvendintum savo svajones, o iš tikrųjų - nebeturi laiko ir noro toms svajonėms. Kai supranti, kad vienu metu gali sėdėti ant vienos kėdės, važiuoti vienu automobiliu, o austrės tiesiai iš žvejų turgelio... Skaityti toliau →

Pirkti svetimas svajones

Ankstyvas ruduo daužosi obuoliais,  įvažiuoju tėvukų į sodą ir matau savo mamą kuri, kaip paiškėja vėliau,  naudodama visas kadais pamirštas lenkų kalbos atsargas bando susikalbėti su juodbruvu vyruku pačiame jėgų žydėjime.  Panašus į Karlsoną, neslėpsiu.  Tas Karlsonas,  sustabdęs savoautomobilį siauram sodininkų bendrijos kelyje, atsidaręs bagažinę kažką energingai ir graudžiai aiškina. Buvau it geroji samarietė - laiku ir vietoje- bet taip būna retai.  Istorija keliais... Skaityti toliau →

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: