Aš turiu tris požymius, pagal kuriuos patikrinu virtualaus princo kokybę. O jūs?
Užjūrio princai, kuriems reikia pinigų
Leiskim atsitikti!
– Neprogramuokim, - sako jis nenustodamas vilties, bet supratęs, kad man galvoje ėmė suktis pradžia filmo, kurį jau mačiau. Dar tik pavadinimas, o jau net nereikia klausti, nes aš atspėju atsakymus. Po velnių, ir traukiu tokius pačius žmones, ir pomėgiai jų tokie patys, ir kalbos panašios, ir ore sklandančios mintys ir migloti pažadai, ką ir kada... Skaityti toliau →
Dovanoti svajones
Ar gali būt per brangu sumokėt už laimingą žmogaus veidą?
Lengva būti laiminga
Niekas nepadarys tavęs laimingos, tik tu pati – tokia filosofija sveikiausia ir sunkiausia vadovautis. Ir sau pačiai spardyt užpakalį, jei tos laimės per mažai susigeneravai. Vakar laimei man reikėjo labai mažai. Buvo noras, kad kas nors už mane padaręs visus privalomus dalykus, kurie mane tokiomis dienomis varo į neviltį. Norėjau sau laimės svetimomis rankomis. –... Skaityti toliau →
2014-ųjų privati ataskaita
Keistai ramios ir jaukios buvo Kūčios ir Kalėdos: su giliu ir erotišku mano balsu (tarsi kokios profesionalios sex-linijos darbuotojos) ir dėžute vienkartinių nosinių, kaip visada gardžiais mamos valgiais, besišypsančiu ir juokaujančiu tėčiu, atostogų iš užsienių grįžusia dukra - mano de luxe and limited edition -, kuri kažkaip netikėtai užaugo ir kuria nuoširdžiai didžiuojuosi; su tetule, kuri nepastebėdama labai garbaus savo amžiaus vis... Skaityti toliau →
Kaip grąžinti pirkinį? Transliacija iš kovos lauko
Pirmoji dalis buvo graži ir jautri. Asmeniška. Iš artimų žmonių patirties, bendrai, iš tolo, labiau apie tuos Kijevo kotletų ar karbonadų privalgiusius senolius, kurie už paskutinius pinigus perka svajones, kurių jiems visai nereikia. Nuododa žemiau, kad būtų aiški tema Pirkti svetimas svajones Nezinau ar tarp mano draugų yra tų, kurie miega po brangiomis vilnonėmis antklodėmis, sultis... Skaityti toliau →
Downshifting? Taip, daug dirbantiems!
Kažkada ateina tas laikas, kai supranti, kad nesibaigiančios lenktynės korporacijose atima per daug tavo gyvenimo. Dirbi dirbi, bent jau pats sau sakai, kad įgyvendintum savo svajones, o iš tikrųjų - nebeturi laiko ir noro toms svajonėms. Kai supranti, kad vienu metu gali sėdėti ant vienos kėdės, važiuoti vienu automobiliu, o austrės tiesiai iš žvejų turgelio... Skaityti toliau →
Pirkti svetimas svajones
Ankstyvas ruduo daužosi obuoliais, įvažiuoju tėvukų į sodą ir matau savo mamą kuri, kaip paiškėja vėliau, naudodama visas kadais pamirštas lenkų kalbos atsargas bando susikalbėti su juodbruvu vyruku pačiame jėgų žydėjime. Panašus į Karlsoną, neslėpsiu. Tas Karlsonas, sustabdęs savoautomobilį siauram sodininkų bendrijos kelyje, atsidaręs bagažinę kažką energingai ir graudžiai aiškina. Buvau it geroji samarietė - laiku ir vietoje- bet taip būna retai. Istorija keliais... Skaityti toliau →
PROTO AISTROS 