MAMA – PREZIDENTĖ

Iki mamos idealo man nepasiekiamai toli. Ir ačiū Dievui. Visi tie, kurie viską daro be klaidų, mažų mažiausiai įtartini. O mamos – labiausiai. Tikrai, nepažįstu nė vienos, kuri neerzintų savo paaugusių ar užaugusių vaikų. Patarimais, skambučiais ne laiku, dėmesio reikalavimu ar žinojimu, kaip reikia. Nepažįstu nė vienos mamos, kuri bent kartais nesupyktų ir ant savo... Skaityti toliau →

MAAM, ATSTOK!

Po šimto kartų, mintyse ar balsu pasakyto „Vaikeli, atstok, nors trumpam, mama pavargo…“, ateina kitas laikas. Laikas, kai vaikai jau nebenori būti vaikais, o mamos vis dar labai nori būti mamomis. Vaizdelis, kurio net nereikia įsivaizduoti, jis kaip gyvas. Mama atidaro paauglio kambario duris,  jis tyliai pakelia akis nuo ekrano. Ir tose akyse pirmą kartą... Skaityti toliau →

Maža mergaitė po žydinčia obelim

Žodžiai lūžta, balsas virpa, kai jis nori pasidžiaugt ir padėkot. Niekada nepamiršdavo padėkot net kelis kartus už tą patį, bet su džiaugsmu akyse.  O dabar kitaip. Graudžiai. Sėdžiu priešais jį kelias valandas ir bandau įžvelgt tai, ką jis slepia. Nematau. Nežinau, kaip jis jaučiasi. Arba bijau žinoti. Tik jaučiu, kad jam ir man prasidėjo ilgas atsisveikinimas.... Skaityti toliau →

Jei galėčiau būti bet kuo, būčiau…

Jei tik galėčiau, norėčiau būti tavo rankomis. Aš jų labai pasiilgstu.

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: