KAS KĄ PAGALVOS?

Ateina tas amžius, kai nesvarbu kas ką pagalvos. ⁣ Durnelė? So what? ⁣ Atrodo baisiai? Aha, su pižama nusipirkti gėlių. ⁣ Viena į tokią kelionę? Viena vakarieniauti? Kaip ji taip gali? O Tu taip gali? ⁣ Normalūs žmonės taip nesielgia? O kaip elgiasi normalūs? Taip kaip Tu? ⁣ Kam jai to reikia? O kada nors... Skaityti toliau →

PAGIRIOS NUO TAVĘS

Man pagirios. Nuo Tavęs. Dienos ištįsusios iki begalybės, o naktys klampios ir bemiegės. Man norisi dar. Išgerti. Tavęs. Ne. Bus tik blogiau.⁣ Pagirias reikia ištverti.⁣ Aš lašinu tylą iš lašelinės, kuri padės išsiblaivyti. Tyla gydausi nuo haliucinacijų: o jei tavo žodžiuose išskaitysiu tai, ko nesakei, o jei atrodys, kad Tu irgi į mane žiūri kažkaip... Skaityti toliau →

VISKAS BUS GERAI

Tik paklausyk. Tyliai, nieko nesak, o aš papasakosiu kaip bus paskui. Kokia bus ateitis, kurios dar nematai, nes įskaudinta, nes nusivylusi, nes atrodo, kad tam pragararui, kuriame esi, nebus pabaigos.⁣ Tau bus blogai. Dar kažkiek laiko. Kartais bus taip blogai, kad net vemsi iš skausmo. Baigsis ašaros. Baigsis mintys, kurios smaugia ir apdujusią traukia atgal.... Skaityti toliau →

GYVENTI TIKRIAU

Ar mums nebepatinka saulėlydžiai? Ar mes nebemokam stebėti praskrendančių lėktuvų, suglamžytų debesų, apsnigtų tvorų, sušalusių uogų, žaidžiančių šunų, besišypsančių (gal mums?) praeivių. Mes save įkalinom bespalvėje kasdienybėje. Kartais pasidalinam tuo, prie ko stabtelėjo žvilgsnis, kas buvo labai ryšku. Bet labai trumpam. ⁣ Mes dažniau skleidžiam protingus žodžius, aprašančius svetimą patirtį. Nes neišdrįstam pasidalint sava. Tikra.... Skaityti toliau →

Atvirlaiškiai. Pavasaris ir vasara.

Kai perki atvirlaiškį, stengiesi jame parašyt kelis žodžius vienu atsikvėpimu. Nieko per daug asmeniško, nes  gal paskaitys paštininkas, gal tėtis ar mama, ar vaikas. Tiesiog vienos akimirkos žodžių pliūpsnis - tai kaip jautiesi ir ką kaip linkėjimus siunti kitam. Tokie tie mano atvirlaiškiai. Sudėsiu juos iš Instagram ir Facebook, kad liktų vienoje vietoje.    ... Skaityti toliau →

5tadienio evangelijos prie lentos

  Baltu ant juodo vienoje vietoje. 2016 lapkritis-gruodis. Daug kas tikra, nujausta iš anksto. Turbūt todėl, kad viskas universalu. Todėl, kad mes viską žinome anksčiau nei tai parašome. Ir parašome anksčiau, nei tai atsitinka.

Juoda lenta, šiukšlių dėžė ir laiškai į niekur

Tas butas labai šviesus. Jame turbūt tik du juodi daiktai. Ne, trys. Viryklė, šuo ir mokyklinė lenta. Viryklė - nieko įdomaus, tipiškas Electrolux  produktas, padarytas su protu, kaip ir daug kas Švedijoje. Šuo - neįtikėtinai švelnaus būdo ir gąsdinančios išvaizdos mišrūnas. Trečias dalykas - juoda lenta. Iš tikrųjų tai didelė siena,  nudažyta mokyklinės lentos dažais. Prisiminiau, kaip pati kadaise norėjau... Skaityti toliau →

5tadienio evangelijos prie lentos

  Baltu ant juodo vienoje vietoje. 2016 lapkritis-gruodis. Daug kas tikra, nujausta iš anksto. Turbūt todėl, kad viskas universalu. Todėl, kad mes viską žinome anksčiau nei tai parašome. Ir parašome anksčiau, nei tai atsitinka.                              

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: