…o paskui ji parašė knygą
Aš ir vėl apie Woody Alleną. Jis turi svajonę – laisvai ją išversiu ir pacituosiu. „Kitą savo gyvenimą noriu nugyvent atvirkščiai. Pradedi gyventi nuo mirties, paskui prabundi senelių globos namuose, kur kasdien jautiesi vis geriau. Iš ten tave išmeta, nes esi pernelyg sveikas, eini pasiimt pensijos, o paskui pradedi dirbti. Pirmą darbo dieną gauni auksinį... Skaityti toliau →
Seniai nieko nerašiau apie telefonus ir internetą, bet tai dar nereiškia, kad jais nesinaudojau. Žibalo į ugnį mostelėjo viena smulkmena, kai mane tyliai ištrenkė iš vienos feisbuko grupės (aišku, kvepalų), mat, tik pamanykit, visą dieną (!) nemačiau kažkokios admino komentaro – vajezau, ignoravau įspėjimą. Nusikaltėlė. Kai telefonas nepraneša apie mikrojudesius internetiniame pasaulyje, tai ir pražiopsai.... Skaityti toliau →
Sunki tema dėl dviejų dalykų. Visų pirma tame eksperimente, kurį noriu aprašyt, kankino šunis, antra, pernelyg daug aplink žmonių, kurie patys save kankina išmokto bejėgiškumo spąstuose. Nei gyvi, nei mirę. Jokie. Kokie tai žmonės? Jei apsidairysit aplink, tai jų pamatysim. Vaikų, kurie nedrąsūs kažko imtis – „man nepavyks“, nes jiems taip šimtą kartų sakė nekantrūs... Skaityti toliau →
Mes kalbam žodžiais. Nes gyvybiškai reikia. Žmonėms reikia jaustis chebros dalimi. Tylėdamas nepasijusi. O smegenims į naudą socialiniai kontaktai. Bet ne visi. Ne paviršutiniški. O tik tie, gilūs. Tie, kurie pagrįsti nuoširdžiu smalsumu. Giliam bendravimui svarbūs ne žodžiai, kuriuos žmogus sako, bet labiau supratimas reikšmės, kuri slepiasi už žodžių. Ar teko kada susidurti su žmonėmis, su kuriais... Skaityti toliau →
Man sakė, kad reklamos nervina. Kiti nieko nesakė. Aš reklamų nematau, jos atsiranda be mano valios ir aš neturiu jokios įtakos. Vienintelis būdas jų neturėti – man susimokėti už jūsų ramybę. Matyt tiek pat, kiek jos maksimaliai atneša naudos tam, kas jas rodo. Tai komentuokit ir balsuokit :) Ačiū!
Pasakysiu Jums, tai, kas dera šviežioms pažintims, visai nedera pasimatymams. Ne tik todėl, kad mes visad labiau norim patys apie save papasakot, nei laukti, kad apie mus papasakos kiti.
Kiek kartų taip buvo: norite parduoti savo nereikalingą komodą, suklypusį sodo namą, gendančią mašiną ir tą seną kiuženą įvertinate gerokai daugiau, nei ji verta, nes... tiesiog tas daiktas yra jūsų? Jei reikėtų pirkti tokį pat, kiek už jį sumokėtumėte? Kol skaičiuojat ir konvertuojat, papasakosiu apie R.Talerio „turėjimo/nuosavybės efektą“ (endowment effect). Nors iš tikrųjų galvojama, kad... Skaityti toliau →
Margaret Kent kažkada dar anam amžiuje parašė knygą „Kaip ištekėti už svajonių vyro“. Nežinau, ar ta knyga kam nors Lietuvoje padėjo surasti svajonę, bet pasaulyje tą knygą leido dešimtmečius milijoniniais tiražais. Nuo to laiko, kai knyga buvo išleista pries trisdešimt metų, ji matyt neprarado aktualumo, nors žaidimo taisyklės labai pasikeitė. Paskui, matyt susidūrusi gyvenimiškais išbandymais,... Skaityti toliau →
„Jie mūsų nesupranta“– sakom su ašara balse ir priduriam „ o taip reikia, kad mane suprastų“. Aha, man irgi patiktų. Mums visiems reikia gilaus ir tikro dalyko – kad suprastų daugiau, nei tik poelgius ir žodžius. Ir motyvus. Mus supranta, vadinasi, – palaiko, sutinka su mūsų nuomone, pagiria, užjaučia, pateisina. Ar ne to mes norim,... Skaityti toliau →
| Sukūrė: Anders Noren
