Mano lapkričio filmai. Scanorama

Kartais į kiną žmonės ateina bučiuotis arba slėptis nuo lietaus. Bet į festivalius vaikšto ne tam, nors lauke lyja, o bučiuotis irgi yra su kuo. Nežinau, kas atsitiko, bet šiemet kaip niekad filmų pasirinkimas buvo taiklus. Visi filmai buvo verti laiko. Buvo verti diskusijų, o po vieno jų norėjosi tik tylėti. Beveik visi  mano matyti filmai yra apie paslaptis. Apie paraleinius gyvenimus, kurių nesimato išorėje. … Skaityti toliau: Mano lapkričio filmai. Scanorama

Kas lieka, kai nebelieka pinigų?

Garsi Lenkijos ponia, pasakodama savo gyvenimo istoriją užsiminė, kaip antrojoj santuokoj grįžus iš ligoninės su ką tik gimusiu sūnum, bankas atėmė namus  (žanro klasika – verslo  partneriai pasistengė). Tada ji  nuėjo savęs pamotyvuoti į garsaus dizainerio butikėlį ir nusipirko bliuzę kone už paskutinius pinigus. D&G, jei kam įdomu. Nes kaip ji pati sakė: „Jei nori uždirbt milijoną, turi atrodyt kaip už milijoną.“ Ir suprantu, kai gerai … Skaityti toliau: Kas lieka, kai nebelieka pinigų?

Vadink mane Alegra!

– Pameni, kažkada sakiau, kad noriu vardą pasikeist. Vardai juk nusibosta, – sako draugė paskambinusi tradicinio „vakarinio patikrinimo“. Pamenu, kaip nepamenu, vasarą apie  tai diskutavom. Išsirinko tada ji sau tokį itališką, muzikinį… – Tai jau. Aišku, kad nusibosta. ir deminutyvai nusibosta.  Maniškė darželyje dukart vardus keitė.  Kažkada norėjo būt trečia Agnė grupėje,  o paskui visiems liepė vadint ją Silvija. Ir vadino seneliai. Jai turbut kokie … Skaityti toliau: Vadink mane Alegra!

Apie prisilietimų trūkumą

— O mes nesisveikinsim? — įdėmiai žiūri jis, kai po pusantrų metų nesimatymo kaip torpeda įlekiu į jo studiją pasikalbėti apie abiejų mūsų galvas sprogdinančias idėjas ir po trumpo „labas“ nusimetusi lietpaltį, 5 kg sveriančią rankinę dribteliu ant sofos. Tikrai, pamanau, kaip aš taip? Ir puolam vienas kitam į glėbį. Stovim apsikabinę ir nieko nesakom, gal kokią akimirką garsiau išgirstam, kaip širdys plaka, kaip rankos … Skaityti toliau: Apie prisilietimų trūkumą

7 privalumai būti meiluže

Antros moterys, iliuzijos ir vedę vyrai    Taip vadinosi anas rašinėlis jautria tema.  Tada ir gavau žinutę: „Jau senokai kirba mintis jusu paklausti apie teksto “Antros moterys, iliuzijos ir vede vyrai“ viena sakini: “Yra privalumu tokiuose santykiuose, – galeciau isvardinti bent jau kokius septynis neuzsikirsdama“, tai vat, man jau senokai knieti suzinoti juos.“ Nuo to laiko, kai pirmą kartą mergaitės išgirdo pasaką apie Pelenę, visos  svajoja ištekėti, net … Skaityti toliau: 7 privalumai būti meiluže

Atvirlaiškiai. Pavasaris ir vasara.

Kai perki atvirlaiškį, stengiesi jame parašyt kelis žodžius vienu atsikvėpimu. Nieko per daug asmeniško, nes  gal paskaitys paštininkas, gal tėtis ar mama, ar vaikas. Tiesiog vienos akimirkos žodžių pliūpsnis – tai kaip jautiesi ir ką kaip linkėjimus siunti kitam. Tokie tie mano atvirlaiškiai. Sudėsiu juos iš Instagram ir Facebook, kad liktų vienoje vietoje.     – Keliauti reikia lengvai, bet batai turi būti patogūs… Ir … Skaityti toliau: Atvirlaiškiai. Pavasaris ir vasara.

Pasimatuoti svajones

Dabar visi kaip užsukti kartoja – svajok, įsivaizduok svajonę, pajusk, kaip jautiesi, elkis, lyg viskas, apie ką svajoji, išsipildė. Ir išsipildys.

Skaityti toliau: “Pasimatuoti svajones“

Gyventi ir negyventi dėl vaikų

Vienas pažįstamas, apie kurį ir kurio istoriją (Apie praeities vaiduoklius, kurie ateina nekviesti) rašiau po paskutinio mūsų susitikimo lapkritį, užsikvietė kavos liepą. Netikėtai.  Trumpos retos žinutės kartais atlekia iš egzotiškos kelionės ar kokia nors sveikintina kalendorine proga. Šį kartą susitinkam kavos, o vėl valgom jūros gėrybių sriubą ir pasakojamės. Pasidalijam faktais. Juokaujam, kad turim bendrą temą. Jis net akis pasitrina kartais, atrodo viskas labai rimta. Skaityti toliau: “Gyventi ir negyventi dėl vaikų“

Kur dėti pinigus? Perveskit man!

Pasirodo, tai populiarus būdas  mokėti pinigus už mašinas, kurias nusižiūri dažniausiai  vokiškuose interneto puslapiuose. Aišku, variantas būna tobulas: ledinė mašina, su pribumbasais, kaina nereali: tik pagalvok, važinėjo bobutė su 7 bėmdubelvė į bažnyčią, o iš tikrųjų tai paskenduolę Veroniką bando iškišt už vyro. Skaityti toliau: Kur dėti pinigus? Perveskit man!

Žali plaukai, kritika ir komplimentai

Anądien kaip tik apie komplimentus ir kritiką sukau galvą sukdamasi aplink viryklę. Vaikystėj apsirgusiems mums būdavo patiekta lengvos sriubytės – jokia kita proga to skaidraus ir lengvo sultinio ir negaudavom..  Prisiminiau tą vištienos sultinį,  knygą,  viena mintis užsikabino už kitos ir jau tas bul-bul-iuojantis sultinys – ne tik sultinys, o ir visas rašinys. Skaityti toliau: “Žali plaukai, kritika ir komplimentai“

Ar galima įsimylėti saugiai?

Visiems neracionaliems protams ir nešarvuotoms širdims. Tiems, kas įsimyli per greitai. Per anksti.

Tiems ir toms, kas įsimyli iš pirmo žvilgsnio, antro švelnaus prisilietimo, trečio gilaus pokalbio. Skaityti toliau: “Ar galima įsimylėti saugiai?“

Maža mergaitė po žydinčia obelim

Žodžiai lūžta, balsas virpa, kai jis nori pasidžiaugt ir padėkot. Niekada nepamiršdavo padėkot net kelis kartus už tą patį, bet su džiaugsmu akyse.  O dabar kitaip. Graudžiai.

Sėdžiu priešais jį kelias valandas ir bandau įžvelgt tai, ką jis slepia. Nematau. Nežinau, kaip jis jaučiasi. Arba bijau žinoti. Tik jaučiu, kad jam ir man prasidėjo ilgas atsisveikinimas. Skaityti toliau: “Maža mergaitė po žydinčia obelim“

Princas su balta Audi

Tęsiasi 100 pasimatymų epopėja.  Kartais nėra laiko aprašyti, bet kiekvienas pirmas pasimatymas – įdomi istorija.  Darausi nebe išranki nuotaka, o istorijų medžiotoja.

Retai  būna rimtų bėdų, nes turiu tam tikrus  pasimatymo standartus  ir neblogai funkcionuojančią fantaziją. Pirmas sietas – pokalbis. Na, čia greit atsisijoja. Paskui galiu  greit padaryt išvadas apie daug dalykų iki susitinkant, tik iš kalbų apie susitikimo  vietas, laiką, meniu, kvietimą ir t.t. Skaityti toliau: “Princas su balta Audi“

Mama – tik žmogus

Tą vieną dieną būnam išskirtinai dėkingi mamoms. Vien todėl, kad esam. Nuoskaudas apkaišom gėlių puokštėm ir linkėjimais. Kad ir kaip bandytume kartą per metus mamas užkelt ant postamento, ne visada pasiseka. Ne visoms. Skaityti toliau: “Mama – tik žmogus“