…o paskui ji parašė knygą
Atrodo, kad viskas čia aišku. bet kai manęs paklausė, turėjau pagalvot. Visi tarsi žinom, bet... Kiekvienas galėtų papasakoti istorijų ir padaryti išvadų iš savo gyvenimo, bet šį kartą paklausykim Terri Orbuch sociologijos profesorės iš Michigano ir Oaklando universitetų. 1986 metais prasidėjo JAV santuokos, skyrybų ir naujų partnerysčių tyrimas, kurį finansuoja Amerikos National Institutes of Health.... Skaityti toliau →
Vienas džiaugsmas žiūrėt į tuos, kuriems iki 40, Na iki 45. Kuo mažiau metų, tuo didesnis procentas tų, į kuriuos atsigręžtum ne vieną kartą pamiršusi apie savo metus. Kuo didesnis vyrų amžius, tuo mažiau yra į ką žiūrėti. Ar aš čia taip blogai matau?
Šiaip jau manau, kad žmonės yra vienodi. Ir vyrai, ir moterys. Biologiškai kūnai skiriasi tik kai kuriomis „galūnėmis“ ir tiek. Nesiskiria mūsu kepenys, inkstai ir širdys. Nesiskiria ir smegenys, gal tik vos vos. Va visai neseniai su rimtom veido išraiškom kai kurie svarstė, kad prezidentė moteris tarsi bus ne tokia protinga kaip vyras. O jei... Skaityti toliau →
Iki mamos idealo man nepasiekiamai toli. Ir ačiū Dievui. Visi tie, kurie viską daro be klaidų, mažų mažiausiai įtartini. O mamos – labiausiai. Tikrai, nepažįstu nė vienos, kuri neerzintų savo paaugusių ar užaugusių vaikų. Patarimais, skambučiais ne laiku, dėmesio reikalavimu ar žinojimu, kaip reikia. Nepažįstu nė vienos mamos, kuri bent kartais nesupyktų ir ant savo... Skaityti toliau →
Mums vis dar daug norisi ir daug trūksta iki laimės. Atrodo, kad gerai gyvensim, kai viską turėsim. Kai pasieksim. Kai nieko netrūks. Va tada, tai pagyvensim be rūpesčių, ane? Ir jei jums iki laimės trūksta tik kelių milijonų, papasakosiu šitą istoriją. Papasakosiu apie eksperimentą Universe 25, kurį nuo 1968 iki 1972-ųjų darė amerikiečių etologas John... Skaityti toliau →
Paskaitėm knygose ir žinom, kaip kalbėtis, kad mus girdėtų ir gal net suprastų. Atrodo, paprasta – mes neturim sakyti tai, ką kitas blogo padarė, o galim kalbėti tik apie tai, kaip dėl to jaučiamės. „Tu neturi taip jaustis,“ – išgirstam konflikto metu, kai tik įsidrąsinam pasakyti, ką jaučiam. „ Aš neturiu taip jaustis? Rimtai?“ Argi... Skaityti toliau →
Pamenat tą atvejį, kai kažką pamiršę maklinėdami namuose grįžtat į tą vietą, kur ta mintis kilo? Kontekstas svarbu. Kodėl nusikaltėliai grįžta į nuskaltimo vietas? Gal todėl, kad prisimintų? Kodėl apie prabėgusią meilę norintys prisiminti grįžta į pasimatymo vietas? Dėl to paties. Atmintis ten veikia geriau.
„Dukra buvo išvažiavusi į varžybas. Pirmokėlė, pirmosios varžybos užsienyje, mano nerimas begalinis, pasikalbėjoms vakare telefonu, kažkoks graudulys ir gerumas apėmė,nusprendžiau paskambinti savo mamai. Gal ji irgi mano skambučio laukia? Mūsų santykiai visada buvo prasti, vyrai ir alkoholis jai buvo svarbesni už mus: augome su močiute, tėvas mus dar darželinukus paliko. Paskambinau mamai, pašnekėjom porą minučių:... Skaityti toliau →
Ir kodėl suaugę vaikai su savo šeimomis turi gyventi atskirai nuo tėvų? Žinoma, gali kartu, nebent visi be išimties geria raminamuosius ir yra šiek tiek apspangę. Kodėl susipykus mažiems vaikams smėlio dėžėj siūlom nueiti toliau „gi vietos yra“? Kodėl išsodina besipešančius į skirtingus suolus? Kodėl Romeo ir Džiuljetos meilės istorijoje buvo tiek lavonų? Todėl, kad... Skaityti toliau →
| Sukūrė: Anders Noren
