Karantino atradimai

Nemanau, kad kažkokie ypatingai nušvitę būsim po karantino, gal tik išėję po jo būsim gerai išmokę plaut rankas, nesibučiuot su kiekvienu sutiktu ir pradėsim taupyt ne juodai dienai, o juodiems mėnesiams ar metams. Iš pradžių labai užsiturbinę būsim tai daryti. Bet… ir tai praeis, kaip sakė Saliamonas :)

ATIDĖTAS GYVENIMAS

„Matei „Karibų piratų“ trečią dalį? Atsimeni, ką tas piratas Johnny Deppo veidu sakė? Užtenka kartą numirt ir prioritetai staiga pasikeičia.“

NUTRŪKUSIŲ SANTYKIŲ MUZIEJUS

O ką daryti su tuo materialiu paveldu, kuris liko? Toji pažįstama, nutraukusi savo santuokos labui kadaise labai mielą širdžiai ir kūnui paišdykavimą, suvertė viską į šiukšlių dėžę. Mest ar nemest?

2019-ieji. METŲ ATASKAITA

Gi žinot, kaip būna, kai laikaisi tradicijų? Kartais nenori, o tradicija griebia už gerklės ir smaugia: „ Ką? Pamiršai?“. Taip man metų ataskaitos tradicija jaučiau, kad pasmaugs visą savaitę. Galvojau, ką rašysiu ir ko ne. Ką pasakysiu visiems ir ką pasiliksiu sau. Kai prisėdau ir parašiau pradžią, mano Bitė išsivedė mane psivaikščioti. Senas šuo  kaip... Skaityti toliau →

KĄ DARYT, JEI DOVANA NEPATINKA?

Ai, išgirdau iš vienos mamos sistemą, kaip vaikams dovanoja. Visada trys dalykai: 1- ką vaikas nori ( koks japoniškas konstruktorius), 2– ko vaikui reikia ( drabužiai ar pan) ir 3 - knyga. Sako, – ideali trejybė, visada lengva!

MES – VIENKARTINIAI

Bėgam ir nenorim sustoti, nes liktume su tais, kurie šalia. Stabilumas – blogis. Judėjimas – jėga. Bijom prisirišti ir įsipareigojimai mus gąsdina. Nuoširdžiai žavimės tais, kurie gali ilgai ir laimingai, bet teisinamės, kad mes kitokie. Bėgdami vis labiau tolstam nuo laimės pabusti kasryt su tuo pačiu žmogum.

NESEK MAN PASAKŲ!

Atrodo, moterys tose pasakose tik sėdi ir laukia nuostabių princų gelbėtojų, kurie jas išbučiuos, prikels iš mirusiųjų, nuskraidins į dausas ir išvaduos iš vidinių drakonų? Ne, yra ten ir kunigaikščių, kuriems pirmiausiai ne princesės, o psichoterapijos reikia.

7 filmai rudeniui

Yra daugybė būdų nuspalvinti savo rudenį. Vienas iš jų – jaukiai isitaisius su arbatos puodu žiūrėti filmus. Sakykit kaip norit, bet rudens melancholija yra sezoninis reiškinys, nei vasarą, nei žiemą ji neužklumpa. Kai jau paleisti tie, kuriuos reikejo paleisti, kai lyja ir dangus pilkas, kai nebesinori galvoje sukti savo gyvenimo filmų ir prisiminti savų istorijų,... Skaityti toliau →

21 būdas išgyventi rudenį su malonumu

Vasarą visiems norisi bėgti, lėkti, po darbo netraukia namo, nes FOMO gi ( Fear of Missing Out) – baimė kažką praleisti. Rudenį ateina JOMO (Joy of Missing Out) – norisi pabūti ramiai, jaukiai ir tuo pasidžiaugti.

VADINK MANE BRANGIĄJA!

Vienas nebrangia smulkmena pataiko į jautrią vietą, kitas tiesiu taikymu eina į „Chanel“ skyrių duty free ir sako: „Kas pas jus nauja? Dėkit viską.“ Jis neabejoja sužadėtinės veido priežiūros meniu. Jūs gi suprantat, kad ne apie išleistų pinigų kiekį kalbu ir brangiąja vadina ne tada, kai visas santaupas jos kailiniams išleidžia.

EROTIŠKA MIESTO VASARA

Kokio dydžio mūsų privatumo burbulas tarp svetimų – metras aplink? Kol neužuodi žmogaus kvapo ir neįsiremi nosimi į pliką kūną pilname troleibuse?

Tamsi kaip naktis. Karenina 2019

Tolstojus apie tai net negalėjo apgalvoti. Apie tokią pabaigą, Apie tokią Anną Kareniną

TAISYTI NEGALIMA IŠMESTI

Ar taisyti santuoką ar jau skirtis?Anais laikais sugedusius daiktus taisė, o dabar išmeta? Tikrai? Ne, tik skyrybos nebe gėda, o santuoka – ne vienintelis laimės sinonimas.

Kodėl išsiskyrusios moterys pasilieka vyrų pavardes?

Tokia tradicija, kad tekėdama dauguma moterų ima vyro pavardę, o išsiskirdamos, net kai numauna jam paskutines kelnes, pavardės neatiduoda.

IŠSINUOMOTI DRAUGĄ

Seniai, kai rašiau šitą tekstą, nė nenutuokiau apie pasirodysiantį. Humans app, kur gali už pinigus gauti svetimo laiko ir dėmesio. Žurnalas ir appsas pasirodė kartu gegužę. O klausimas apmąstymui dar aktualesnis: “ O jei pabandytume save išnuomoti? Kiek gautume? Kiek kainuotų puodelis kavos su mumis?

Meilė ar aistra? Tik 4 skirtumai!

Atrodo, kad viskas čia ir taip aišku. bet kai manęs paklausė, turėjau pagalvot. Visi tarsi žinom, bet... Kiekvienas galėtų papasakoti istorijų ir padaryti išvadų iš savo gyvenimo, bet šį kartą paklausykim Terri Orbuch, sociologijos profesorės iš Michigano ir Oaklando universitetų. 1986 metais prasidėjo JAV santuokos, skyrybų ir naujų partnerysčių tyrimas, kurį finansuoja Amerikos National Institutes... Skaityti toliau →

MAMA – PREZIDENTĖ

Iki mamos idealo man nepasiekiamai toli. Ir ačiū Dievui. Visi tie, kurie viską daro be klaidų, mažų mažiausiai įtartini. O mamos – labiausiai. Tikrai, nepažįstu nė vienos, kuri neerzintų savo paaugusių ar užaugusių vaikų. Patarimais, skambučiais ne laiku, dėmesio reikalavimu ar žinojimu, kaip reikia. Nepažįstu nė vienos mamos, kuri bent kartais nesupyktų ir ant savo... Skaityti toliau →

MAMA TIK ŽMOGUS

„Dukra buvo išvažiavusi į varžybas. Pirmokėlė, pirmosios varžybos užsienyje, mano nerimas begalinis, pasikalbėjoms vakare telefonu, kažkoks graudulys ir gerumas apėmė,nusprendžiau paskambinti savo mamai. Gal ji irgi mano skambučio laukia? Mūsų santykiai visada buvo prasti, vyrai ir alkoholis jai buvo svarbesni už mus: augome su močiute, tėvas mus dar darželinukus paliko. Paskambinau mamai, pašnekėjom porą minučių:... Skaityti toliau →

VIENIŠO RAITELIO SKUNDAS

Mano mėgstamas rašytojas sakė, kad tinderis – pati veidmainiškiausia programėlė. Garbingi žmonės greičiau prisipažins, kad žiūrėjo porno su nugaišusiais gyvūnais, nei turėjo paskyrą toje sąvadavimo imperijoje. Nesu garbinga. Porno žiūrėjau, jei ką. Su žmonėmis. Į tinderio moteris irgi žiūrėjau. Kai tąkart su bičiuliu apsikeitėm telefonais ir, aišku, tinderiais, aš braukiau dešinėn tiek kartų, kad net... Skaityti toliau →

AR VYRAI BIJO STIPRIŲ MOTERŲ?

Ai, dar daug kas galbūt jas pavadins arogantiškom, gal net pridės kokį kitą stipresnį daiktavardį. Bet tik tie, kas nesupranta, kad kartais arogancija yra gera gynyba. Nuo arogancijos atšoka kaip nuo elektrinės tvoros tie, kas bando per ją lipti, užuot pasinaudoję sumanumu ir suradę vartelius. 

MAAM, ATSTOK!

Po šimto kartų, mintyse ar balsu pasakyto „Vaikeli, atstok, nors trumpam, mama pavargo…“, ateina kitas laikas. Laikas, kai vaikai jau nebenori būti vaikais, o mamos vis dar labai nori būti mamomis. Vaizdelis, kurio net nereikia įsivaizduoti, jis kaip gyvas. Mama atidaro paauglio kambario duris,  jis tyliai pakelia akis nuo ekrano. Ir tose akyse pirmą kartą... Skaityti toliau →

PASKUTINIS PASIMATYMAS

Aš ir vėl apie Woody Alleną. Jis turi svajonę – laisvai ją išversiu ir pacituosiu. „Kitą savo gyvenimą noriu nugyvent atvirkščiai. Pradedi gyventi nuo mirties, paskui prabundi senelių globos namuose, kur kasdien jautiesi vis geriau. Iš ten tave išmeta, nes esi pernelyg sveikas, eini pasiimt pensijos, o paskui pradedi dirbti. Pirmą darbo dieną gauni auksinį... Skaityti toliau →

Ar jus erzina reklamos čia?

Man sakė, kad reklamos nervina. Kiti nieko nesakė. Aš reklamų nematau, jos atsiranda be mano valios ir aš neturiu jokios įtakos. Vienintelis būdas jų neturėti – man susimokėti už jūsų ramybę. Matyt tiek pat, kiek jos maksimaliai atneša naudos tam, kas jas rodo. Tai komentuokit ir balsuokit :) Ačiū!  

KAIP SUŽINOTI, AR VYRAS NEIŠTIKIMAS?

Margaret Kent kažkada dar anam amžiuje parašė knygą „Kaip ištekėti už svajonių vyro“. Nežinau, ar ta knyga kam nors Lietuvoje padėjo surasti svajonę, bet pasaulyje tą knygą leido dešimtmečius milijoniniais tiražais. Nuo to laiko, kai knyga buvo išleista pries trisdešimt metų, ji matyt neprarado aktualumo, nors žaidimo taisyklės labai pasikeitė. Paskui, matyt susidūrusi gyvenimiškais išbandymais,... Skaityti toliau →

PRO SUKĄSTUS DANTIS

Pažinojau tris Valentinus. Visi buvo slidūs kaip žalčiai. Prastų asociacijų kelia tas vardas ir tą dieną gadina. Gal tik kokius tris kartus TA diena buvo ypatinga. Ar keturis, nors romantiškų dienų per gyvenimą buvo gerokai daugiau. Gražiausiai pamenu, kai ryte po pūgos išėjusi į kiemą pamačiau nuvalytą savo mašiną. Gal kaimynas netyčia supainiojo savosios ieškodamas?... Skaityti toliau →

DIENA BE INKARŲ

Net ne ežeras ten buvo, o nedidukė kaimyno mėlynu traktoriumi išrausta kūdra gretimam kaime. Močiutei pamojuodavau ir išeidavau pas draugę už mažoms kojelėms tolimo kilometro pasimaudyti. Turbūt močiutė nė neįtarė apie mano planus, būtų neleidusi. To paties mėlyno traktoriaus didžiojo rato kamera buvo būtinas mūsų maudynių žaislas. Plaukti nė viena dorai nemokėjom, bet drąsos (ar... Skaityti toliau →

ALIO, KUR DINGO S€KSAS?

Mokslininkai šaukia, kad vyrų testosterono lygis krinta, pusė visuomenės serga depresija, kuri dalgiu kerta per libido, visi mokosi egocentriškai mylėti save, gal todėl seksas su kitais žmonėmis telieka tik svajonė, kurią reikia turėti, bet nebūtina, kad ji išsipildytų.

2018-ieji. METŲ ATASKAITA

Nežiūrint didelio tempo, buvo daug ramybės. Ne tos, kuri migdo ir atbukina. Tokios, kuri leidžia žiūrėti į viską su atlaidumu. Žinoti, kas kodėl vyksta ir suprasti, kad tai ne apie mane. Ir nebesukti sau galvos. Gal čia kaltas mano susidomėjimas smegenimis? Kai žinau, kad kai kurie procesai veikia be mūsų valios, daug lengviau gyventi.

LAIKAS MOKYTIS IŠ VAIKŲ

Jos žino, kad pasitikėjimas savimi yra pats geriausias moters drabužis, o mes vis dar gainiojamės akcijų ir investuojam į sukneles, kad pridengtume pasitikėjimo savimi trūkumą.

KAIP ATPAŽINTI APSIMETĖLĮ PRINCĄ INTERNETE

Ne, aš ne paranojikė. Taip, aš tikiu stebuklais, kurie atsitinka kitiems. Taip, man patinka atsitiktinumai ir sutapimai. Žinau, kaip pamesta galva pridaro daug bėdos. Ir kad vedybos iš išskaičiavimo – pačios tvirčiausios, jei gerai suskaičiuoji.

KAIP SUKČIAMS SUMOKĖJOM 10000 USD

Atrodo, kad taip atsitinka visiems, tik ne tavo aplinkos žmonėms. Ne, atsitinka visiems, kuriems kažko reikia. Kai tau reikia, moki už tai pinigus. Didelius.

KODĖL TU NEVEDI MEILUŽĖS?

Žinoma, būtų labai lengva suversti kaltę toms fatališkoms moterims, kurios vilioja laimingų šeimų vyrus ir jie atranda laimę svetimam glėby. Ne kartą. Ilgam.

PASMAUK GERĄ MERGAITĘ

Jei ne tas per didelis pamestas batelis, gera mergaitė Pelenė iki šiol būtų likusi prie puodų ir bliūdų. O jei per mažus ir baisius batus būtų nupirkusi tetulė-fėja?

PONIOS IR PONAI, VAIKYSTĖ BAIGĖSI

Ateinu nedrąsiai, prisėdu. Anoks čia malonumas – dėti savo jausmus ant stalo ir matyti, kaip juos narsto visai svetimas žmogus. Po vieną. Trauks kaip pincetu. Skaudžiai. Apžiūrinės. Jau žinau, koks bus vienas pirmųjų klausimų. Manęs tikrai paklaus, kokie mano santykiai su tėvais. Tikrai norės žinoti, ar buvau mylima, kaip buvau mylima, kokie gražiausi ir liūdniausi... Skaityti toliau →

BRIEDŽIO TESTAS

„Tu mane testuoji? O kaip nulis cukraus?!“ – išpūtęs akis sako jis, kai susirangiusi ant sofos tarp futbolo kėlinių murkiančiu balsu prašau: „Messi, kačiuk, ir aš noriu.“ Tas ledų kibiras, iš kurio jis pilnu šaukštu šaldo gleivinę ir slopina stresą svarbių rungtynių įkarštyje, grasina į skutus suplėšyti mano poros mėnesių eksperimentą. Aišku, testuoju. Ar aš... Skaityti toliau →

VISKAS ĮSKAIČIUOTA 

Purslojanti jūra, kaitri saulė, saulėlydis pro langą, valgiais nukrauti stalai visą parą, žvilgsnius gaudantys paslaugūs viešbučio džinai pilnais padėklais... Šampanas pusryčiams. Viskas įskaičiuota. Ir atostogų romanas, aišku.  Apie vienintelį atostogų romaną privalu papasakoti anūkėms su pagražintomis pikantiškomis smulkmenomis (ir be jų – anūkams) aštuoniasdešimtojo gimtadienio proga. Jei tokių romanų buvo daugiau, tai, prisiekiu, nesulauksit jubiliejaus... Skaityti toliau →

JIE GEROSE RANKOSE

Aš jau nė nežinau, kaip mes gyvenom anksčiau. Be kvėpavimo praktikų, ikisantuokinių kursų, keturiasdešimties rūšių kūno treniruočių, tik su rytine mankštele, plaukiojimu vasarą ir slidinėjimu žiemą. Pilvo preso laikas baigėsi, papai nepasidavė tobulinami sporto salėje, bet, dėkui grožio peiliui ir silikonui, irgi patobulėjo. Dabar – užpakalių sezonas. Matėt instagrame – ten užpakalių invazija. Tų, kuriuos... Skaityti toliau →

Užjūrio princai, kuriems reikia pinigų

Aš turiu tris požymius, pagal kuriuos patikrinu virtualaus princo kokybę. O jūs?

Su gimtadieniu, Tėti!

Ir sakau jums, jei užkabino tas tekstas, norit – kopijuokit, keiskit, pildykit, graudinkitės, ašarokit,  bet pasakykit mylimiems žmonėms tai, kas guli širdy. Kaip mažiems vaikams lengva pasakyt, kad myli, ir kaip sunku jau suaugusiems... Kažkokie labai taupūs ir bailiai daromės ne tada, kai reikia.

VISI SAKO „LAIKYKIS“, TIK NESAKO UŽ KO!

Sėdim su draugais atsilapoję langus – pavasaris tiesiog braunasi vidun su garsais iš lauko. Kaimyniniam medinuke girsisi vyrų balsai, net stogas kilnojasi,  fone skamba buteliukai, mes girdim tik graudų vieno vyrioko bliovimą palydimą šniurkščiojimais: „Aš ją taip mylėjau...“ Iš toliau atsklinda kompanjonų paguodos ir palaikymo šūksniai: „Bus tų bobų! Baik žliumbt! Išgerkim!“  Mums šiek tiek... Skaityti toliau →

APIE JAUNĄJĮ DRAUGĄ IR BATRAIŠČIUS

Užvakar buvo nuostabi diena. Miestas buvo ir tuščias, ir pilnas vienu metu: vieni maknojo po žiemos purvynus sodybų miško keliukais,  kiti gaudė pirmą saulę prie ežerų, kurie dar lediniai, bet ne po ledu, o tie, kam miesto šaligatviai yra geriausia žolė, pasiliko mieste. Arba pasiliko todėl, kad negalėjo tądien būti ten, kur norėjo ir buvo... Skaityti toliau →

VIETINĖ DRAUGYSTĖS DIENA

Pasaulyje pasirodo švenčia Tarptautinę draugystės dieną. Estai ir suomiai — didžiausias respect jiems! — vasario 14! Kai kuriose šalyse dar kitose kitomis dienomis. JT Generalinė Asamblėja paskelbė tarptautine draugystės diena liepos 30-ją. Ta diena turi net oficialų simbolį – Mikę Pūkuotuką! Ne, rimtai, negali būt geresnio bičo, joks Mažasis Princas ir Alisa nesusilygins su juo,... Skaityti toliau →

Kitoks laiškas Tau apie meilę

Ne, nereikia spardyti sau į užpakalį ir reikalauti iš savęs maksimumo. Užteks nekaltinti savęs už tai, kas atsitinka ar neatsitinka, net jei bandai iš visų jėgų geriausių norų vedina. Užteks nekritikuot savęs nei tyliai, nei garsiai už tai, kad kažko nenori daryti ar negali pakeisti.

APIE NAŠTĄ IR DRAUGYSTĘ

Be magijos neapsieita. Vakar ryte be jokio plano parašiau blogo įrašą (Apie ką mes tylim? ) užtaisiau, kad pasirodytų vakare ir visą popietę laksčiau semtis įkvėpimo ir reikalų tvarkyti. Vakarop spontaniškai pasisiūliau užsukt pas draugę – matėmės prieš kelias dienas, bet papildomas arbatos puodelis dar niekad draugystei nepakenkė. Užsukau. Ar nuotaika tokia buvo, ar mėnulis... Skaityti toliau →

Apie ką mes tylim?

Kas iš to, kad pasakysiu tai, ką noriu pasakyti, jei kitas nenori to girdėti? Ir jam to nereikia?

2017 metų ataskaita

Labai seniai jau taip bebuvo. Kaip žmogus su švaria sąžine naktim ramiai miegodavau. Tik ne šiąnakt. Priešpaskutinė metų naktis buvo tokia, kokios seniai neturėjau –- ankstybėse prabudau nuo minčių, kurios virė smegenyse, konservavosi  ir  dėliojosi į lentynas. Tokių žadinančių minčių atsiranda, kai smegenys suabejoja tuo, ką galvojai ir ką padarei. Matyt taip ir buvo.  Gal jau... Skaityti toliau →

Ar galima perdovanoti dovanas?

Iki Naujųjų supakavau kelis šimtus kalėdinių dovanų visai nepažįstamiems žmonėms. Arba vos pažįstamiems. Ir vos kelias dovanas labai labai artimiems.  Seniai nustojau klausti, ko tie mano žmonės nori Kalėdoms. Tai, ko jie norėtų, negaliu (gal net neįmanoma) padovanoti, o tai ką dovanoju – tik maža smulkmena iš to, ko jiems galbūt norėtųsi. O gal ir... Skaityti toliau →

4 istorijos: ne viskas yra yra taip, kaip atrodo

Dažniausiai viskas yra kitaip. Labai kitaip. Facebook'e ir Instagrame amžina šventė, och, kad kas nors dulkėtus kampus fotografuotų ir nešveistas vonias...Visi tik valgo prabangiai, namai švyti, keliauja prie mėlynų jūrų. Bet aš ne apie tai. I istorija Kalėdinė mugė, stabteliu prie draugės, prekiaujančios žaisliukais vaikams. Prieina moteris su sūnumi, o tas mažylis akimirksniu iki ašarų... Skaityti toliau →

Mano lapkričio filmai. Scanorama

Kartais į kiną žmonės ateina bučiuotis arba slėptis nuo lietaus. Bet į festivalius vaikšto ne tam, nors lauke lyja, o bučiuotis irgi yra su kuo. Nežinau, kas atsitiko, bet šiemet kaip niekad filmų pasirinkimas buvo taiklus. Visi filmai buvo verti laiko. Buvo verti diskusijų, o po vieno jų norėjosi tik tylėti. Beveik visi  mano matyti... Skaityti toliau →

Kas lieka, kai nebelieka pinigų?

Garsi Lenkijos ponia, pasakodama savo gyvenimo istoriją užsiminė, kaip antrojoj santuokoj, vos grįžus iš ligoninės su prieš porą dienų gimusiu sūnum, bankas atėmė namus  (žanro klasika – verslo partneriai pasistengė). Tada  savęs pamotyvuoti ji  nuėjo į garsaus dizainerio butikėlį ir nusipirko bliuzę už paskutinius pinigus. D&G, jei kam įdomu. Nes kaip ji pati sakė: „Jei... Skaityti toliau →

Geriau žiūrėsiu į dangų

Tose kapinaitėse ant žolės po pasvirusiais kryžiais buvo mano vaikystės vasarų skaitykla. 

Vadink mane Alegra!

– Pameni, kažkada sakiau, kad noriu vardą pasikeist. Vardai juk nusibosta, - sako draugė paskambinusi tradicinio „vakarinio patikrinimo“. Pamenu, kaip nepamenu, vasarą apie  tai diskutavom. Išsirinko tada ji sau tokį itališką, muzikinį... – Tai jau. Aišku, kad nusibosta. ir deminutyvai nusibosta.  Maniškė darželyje dukart vardus keitė.  Kažkada norėjo būt trečia Agnė grupėje,  o paskui visiems... Skaityti toliau →

Apie prisilietimų trūkumą

— O mes nesisveikinsim? — įdėmiai žiūri jis, kai po pusantrų metų nesimatymo kaip torpeda įlekiu į jo studiją pasikalbėti apie abiejų mūsų galvas sprogdinančias idėjas ir po trumpo „labas“ nusimetusi lietpaltį, 5 kg sveriančią rankinę dribteliu ant sofos. Tikrai, pamanau, kaip aš taip? Ir puolam vienas kitam į glėbį. Stovim apsikabinę ir nieko nesakom,... Skaityti toliau →

Paslaptys po stiklu

Kartais aplankai tą vietą, slapta pasigėri tokia savo brangenybe. Ir lauki. Lauki, kol tavo gyvenime atsiras ypatingas žmogus. Draugas

Atiduoti šiltomis rankomis

Mama sunkiai atsisveikindavo su daiktais, sunkių laikų vaikui viskas turi vertę. Kaip išmesi audinių gabaliukų kailinius? O kad juos apsirengusi per pusmetrį žemėn įsmuks dėl jų svorio, nepagalvoja. Gražūs. Gal kam reikia? 

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: