gyvenimo dienoraščiai
Visą savaitę galvojau kad reik rašyt metų ataskaitą, bet patys suprantat, šventės, dar plius atostogos, dukros viešnagė, kasdien pilni namai svečių ir įnamių, amžinas valgymas visokių skanumynų. Kaip čia rašysi? Dabar pajutau, kad sugriebė studento sindromas, kai ryt egzaminas, o aš dar nieko neskaičiau. Pernai taip praleidau tą metų ataskaitą, nors būtų buvę ką parašyti.... Skaityti toliau →
Ir šiaip, dažniau prisiminkime, kaip labai žmonės nori gyventi, kai gerai baigiasi sudėtinga operacija, kai išgyja po sunkios ligos, kai paaiškėja, kad mažas guzelis yra tik guzelis, o ne vėžys.... Va tada įsijungia naujas kvėpavimas, gyvenimo džiaugsmas, prioritetai susidėlioja be pastangų ir šūdniekiai, dėl kurių kadaise buvo tiek trydaliojama, tampa tiesiog nepastebimi.
Gi žinot, kaip būna, kai laikaisi tradicijų? Kartais nenori, o tradicija griebia už gerklės ir smaugia: „ Ką? Pamiršai?“. Taip man metų ataskaitos tradicija jaučiau, kad pasmaugs visą savaitę. Galvojau, ką rašysiu ir ko ne. Ką pasakysiu visiems ir ką pasiliksiu sau. Kai prisėdau ir parašiau pradžią, mano Bitė išsivedė mane psivaikščioti. Senas šuo kaip... Skaityti toliau →
Pažinojau tris Valentinus. Visi buvo slidūs kaip žalčiai. Prastų asociacijų kelia tas vardas ir tą dieną gadina. Gal tik kokius tris kartus TA diena buvo ypatinga. Ar keturis, nors romantiškų dienų per gyvenimą buvo gerokai daugiau. Gražiausiai pamenu, kai ryte po pūgos išėjusi į kiemą pamačiau nuvalytą savo mašiną. Gal kaimynas netyčia supainiojo savosios ieškodamas?... Skaityti toliau →
Nežiūrint didelio tempo, buvo daug ramybės. Ne tos, kuri migdo ir atbukina. Tokios, kuri leidžia žiūrėti į viską su atlaidumu. Žinoti, kas kodėl vyksta ir suprasti, kad tai ne apie mane. Ir nebesukti sau galvos. Gal čia kaltas mano susidomėjimas smegenimis? Kai žinau, kad kai kurie procesai veikia be mūsų valios, daug lengviau gyventi.
Ir sakau jums, jei užkabino tas tekstas, norit – kopijuokit, keiskit, pildykit, graudinkitės, ašarokit, bet pasakykit mylimiems žmonėms tai, kas guli širdy. Kaip mažiems vaikams lengva pasakyt, kad myli, ir kaip sunku jau suaugusiems... Kažkokie labai taupūs ir bailiai daromės ne tada, kai reikia.
Pasaulyje pasirodo švenčia Tarptautinę draugystės dieną. Estai ir suomiai — didžiausias respect jiems! — vasario 14! Kai kuriose šalyse dar kitose kitomis dienomis. JT Generalinė Asamblėja paskelbė tarptautine draugystės diena liepos 30-ją. Ta diena turi net oficialų simbolį – Mikę Pūkuotuką! Ne, rimtai, negali būt geresnio bičo, joks Mažasis Princas ir Alisa nesusilygins su juo,... Skaityti toliau →
Iki Naujųjų supakavau kelis šimtus kalėdinių dovanų visai nepažįstamiems žmonėms. Arba vos pažįstamiems. Ir vos kelias dovanas labai labai artimiems. Seniai nustojau klausti, ko tie mano žmonės nori Kalėdoms. Tai, ko jie norėtų, negaliu (gal net neįmanoma) padovanoti, o tai ką dovanoju – tik maža smulkmena iš to, ko jiems galbūt norėtųsi. O gal ir... Skaityti toliau →
Nesiruošiu tinklaraščio paversti nei kulinariniu, nei ūkiniu kokiu nors kitokiu, bet nutariau pasidalinti savo priešvelykiniais smagumais. Žinoma, prieš kelis metus kai tai pirmą dažiau kiaušinius šilku, nesugalvojau to kaip nors pranešti kitiems su viso proceso vaizdu ir instrukcijomis. Anokia čia paslaptis ir stebuklas, pusė Lietuvos taip dažo. Stebuklas, kad niekad nežinai, kaip išeis. Ne laikas kaklaraiščių ieškoti, kai... Skaityti toliau →
Kiek nepamatuoto optimizmo yra metų pradžioje ir kaip tyliai kovo mėnesį jis išgaruoja. Tiek daug vilčių sudėta ir taip gerai pasiruošta žemam startui sausio pradžioje. Pakelsim lygį į dar aukštesnį lygį – sakydavo mano kolega. Valgysim 70 proc. daugiau daržovių įskaitant lapinius kopūstus, išmoksim juos paruošti keturiolika kitų būdų, nes kartą jie buvo visai nevalgomi ir net nesukramtomi kaip... Skaityti toliau →
Man jau 23. Nemeluoju. Tiek laiko aš mama. Daug daugiau laiko aš dukra, dukterėčia, sesuo, draugė. Yra laikinų dalykų, yra ir tokių – visam gyvenimui. Ir šiandien ta diena, kurią reikia švęsti - ne tik dukros, bet ir mamos gimtadienis. Kai šį kartą buvai sugrįžusi, kelis kartus vis pasakydavau: kaip norėčiau, kad vis dar būtum maža. Gal iš... Skaityti toliau →
Skaitau seną 2015-ųjų ataskaitą ir suprantu, kad galėčiau ją pakartoti. Dėl to, kodėl buvo įdomūs metai ir apie dalykus, kurie pasitvirtina daugybę kartų. Namuose pamesto žiedo su deimantu dar neradau ir naujo dar negavau. Kava oro uoste man vis dar skanesnė už pusryčius lovoje. Mano patirtis vis dar nepadeda lengviau pasirinkti. Per dažnai nežinau, kaip ir ko aš... Skaityti toliau →
Velykas mėgstu labiau už Kalėdas. Gal Prisikėlimo stebuklas man stebuklingesnis už gimimą iš Šventosios dvasios. O gal banaliau – dėl to, kad Velykų bobutė ne tokia desperatiška dovanų klausimu kaip Kalėdų senelis ir taip smarkiai nespaudžia smegenų visiems gruodžio pabaigoje. Šventės vėl netikėtai atėjo. Maišatis, chaosas, kamščiai, paskutinės minutės pirkiniai. Ir susierzinimas, kuris nuslūgsta tik su pirmu... Skaityti toliau →
– Tu įdomiai gyveni, - sako man draugės, kai pasakoju įkritusi į kokią rizikingą ar stogą raunančią avantiūrą. – Tu chaoso karalienė, aš stebiuosi kaip tu valdai tą karalystę,- vis gūžčiodavo mano artimo užsienio kolegė su kuria daugiau kaip dešimtmetį dirbome kartu ir tapome draugėmis. – Aš tavim didžiuojuos, – sako man dukra, kai išgirsta... Skaityti toliau →
Megzt iš žodžių raudoną kilimą ir tiest po kojomis aplodismentams ošiant
Cheesecake irgi dažniausiai susiruošiu daryt spontaniškai, vakare, nes reik palaikyt šaldytuve, per naktį, arba nesusigalvojau anksčiau, arba turėjau svečių, arba kol kokioj per naktį veikiančioj parduotuvėj viską nusipirkau...
O kodėl ne? Bet kada! Svarbu tik rasti progą! Arba apsimesti, kad dabar yra kaip tik tas momentas, kai tik taurė burbuliukų gali išgelbėti padėtį. Draugė paskambina: "Gal prisijungsi? Mes ten..." Lygiai prieš metus, šeštadienį sėdėjome su draugėmis toje pat senamiesčio gatvelėj, tampančioje vasaros lauko kavine po didžiuliais žibintais, kuriuos fotografuoja kone kiekvienas turistas. Neskubus mūsų pokalbis ir klausimas... Skaityti toliau →
Ar gali būt per brangu sumokėt už laimingą žmogaus veidą?
Vienai žmonai normalu, kad vyras turi meilužę, o kitai žmonai normalu, kad vyras turi tik ją.
– Einu iš proto, kai reikia sugalvot, ką padovanot. Tokia katorga...Va dabar reikia dovanos brolio žmonai ir niekaip. Nupirksiu kokį čekį, - pasakoja kompanijoje prie vyno taurės viena moteris. - Man sunku padovanot dovaną žmogui, kurį mažai pažįstu. Jei visai nepažįstu, lengva, nes tinka klasika: nuo rašymo priemonės iki knygų, jei gerai pažįstu - vienas malonumas dovanoti, - sako kita. Kas... Skaityti toliau →
Ar mamos diena yra tavo diena ar tavo mamos diena? Kas svarbiau - kai tave sveikina, ar kai tu sveikini? Ar aplankysi, padovanosi gėlių, suvalgysi mamos kepto pyrago ir greitai išvažiuosi? Ar lauksi atvažiuojant ir pati dengsi stalą? Jei aplankysi, ar išdrįsi paklausti to, ko tu nenorėtum išgirsti? Ar ji norės papasakoti? Ar paklausi mamos, ar jai... Skaityti toliau →
Keiskis, sakiau anąkart. Velykos per visą (sąmoningą ir nelabai) gyvenimą buvo pas senelius, pas tėvus, su vyru ir dukra ir šunimi kartą, paskui pas tėvus vėl visada. Bet būna ir kitaip. Pusryčiai ketvirtą ryto mano gyvenime jau buvo, taigi kavos kvapu pusę penkių paryčiais neturėčiau stebėtis. Nors ... Velykos. Kone visi uolūs katalikai dar miegojo, kai gerokai per... Skaityti toliau →
Aš ir taip visada linkiu tau visko, kas geriausia. O svarbiausia, kad moterys turi lygias teises su vyrais ir gali daryt, ką nori
...o paskui po menkos tylos prasimušė jubiliatės balselis su džiugesiu ir atodūsiu: "Mama, kaip gerai, kad tu mane pagimdei"...
Svajoti reikia drąsiai, bet konkrečiai. Su detalėmis. Su smulkiausiomis detalytėmis, kad gautum to, ko nori ir norėtum to, ką gavai.
Gruodžio 31-ąją darbe buvo inventorizacija. Reikėjo susiskaičiuoti viską. Visko nespėjom. Daug kas klausinėjo : "Na, kaip? galai sueina?" O atsakymo nebuvo, nes invenorizavom, kad užbrauktume brūkšnį - iki ir po. O paskui paaiškės, kad kažką dar tolimam užkampyje pamiršom, o apie tą nepagalvojom, tas pats su mano inventorizacija. Metų pabaiga ryški kaip ir metų pradžia,... Skaityti toliau →
Vėl buvo ilgas karštas vasaros savaitgalis. Saugodamasi nuo šutros visas dienas kėpsojau namuose darydama darbus, kurie reikalauja mažai fizinių pastangų. Arba dariau tai, nuo ko nebus dar karščiau. Kepiau. Paskui ieškojau valgytojų. Radau. Ir prisimiau visai kitą ilgą savaitgalį, apie kurį kadais rašiau FB. Nostalgiška. Jei nebūčiau užrašius, ar būčiau prisiminus? 2013-06-23 Ilgasis savaitgalis mieste. Karščiu... Skaityti toliau →
Kol jubiliatė graužia gimtadienio kaulą (nors žinau, kad manęs dėl tokios dovanos gali laukti bemiegė naktis), aš taisau kadais rašytą ir vis dar aktualų prisipažinimą meilėje.. ….Pykstu ankstyvais mieguistais lietingais rytais, kai reikia keltis ir lėkti su šunimi į lauką, o gyslomis teka nakties šampanas, kai atostogauti turiu planuoti ten, kur gali važiuoti ir šuo arba kai turiu ieškot... Skaityti toliau →
Intro: rašiau prieš metus. Jokia nauja idėja Kovo 8-osios proga neatėjo į galvą. Bet pamaniau Nusipirksiu sau tulpių kovo 9-ąją, kai kainos sumažės. Real men cafe Vilniuje! Viskas prasidėjo nuo O.Pamuk'o citatos iš "Nekaltybės muziejaus": "After all, a woman who doesn't love cats is never going to make a man happy." Situacija gana subtili, nes... Skaityti toliau →
Keistai ramios ir jaukios buvo Kūčios ir Kalėdos: su giliu ir erotišku mano balsu (tarsi kokios profesionalios sex-linijos darbuotojos) ir dėžute vienkartinių nosinių, kaip visada gardžiais mamos valgiais, besišypsančiu ir juokaujančiu tėčiu, atostogų iš užsienių grįžusia dukra - mano de luxe and limited edition -, kuri kažkaip netikėtai užaugo ir kuria nuoširdžiai didžiuojuosi; su tetule, kuri nepastebėdama labai garbaus savo amžiaus vis... Skaityti toliau →
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.
Tiems, kuriuos pažįstu seniai ir tiems, ką pažinau tik šiemet, tiems, kas šią naktį bus trankiame vakarėlyje ir vieniši minioje, tiems, kas čia pat ir kas toli, tiems, kas laukia žinutės ir tiems, kas nežino ką parašyti, tiems, kurie yra ten, kur nori ir tiems, kurie norėtų būti kitur linkiu: kad atstumas tarp jums brangių... Skaityti toliau →
Taip rašiau 2013 besibaigiant, atsiverčiau pažiūrėti, kas buvo gera 2013, kad nesikartočiau šiemet. Kažkam, kas neskaitė, bus proga paskaityti, o man palyginti metus... Storapilvės Kūčios jau pamirštos, Kalėdos su siurprizais ir dovanomis jau irgi tik prisiminimuose, taigi atėjo ataskaitų metas. Registrų centras turėtų iš visų pareikalauti tokių ataskaitų, tada įdėmiau pažiūrėtume... Skaityti toliau →
| Sukūrė: Anders Noren
PROTO AISTROS 