Su gimtadieniu, Tėti!

Norėčiau rytoj su tavim išgert taurę į Tavo sveikatą. Apsikabint, pasėdėt šalia. Papasakot, kad man viskas gerai. Beveik. Nepapasakosiu. Jau nebe. Užtat paskaityčiau Tau kai ką. Aišku, susigraudintum. Tada, paauglystėje, kai pirmą kartą mačiau Tave nejaukiai susimuistant pajutus, kaip sunkiai per vyrišką skruostą bėga ašara, buvo neįprasta. Pamačiau Tave kitokį. Stiprų. Dar stipresnį. Nes nebijojai parodyti, kad jauti. Kad skauda ne kūną, o širdį. Gal nuo tada, sakau, man verkiantys vyrai yra daug stipresni už tuos, kurie neverkia. Nes nebijo parodyt, kad jaučia ir jiems dzin, kad kažkas galbūt suabejos  jų kietumu.  Skaityti toliau: “Su gimtadieniu, Tėti!“

VIETINĖ DRAUGYSTĖS DIENA

Pasaulyje pasirodo švenčia Tarptautinę draugystės dieną. Estai ir suomiai — didžiausias respect jiems! — vasario 14! Kai kuriose šalyse dar kitose kitomis dienomis. JT Generalinė Asamblėja paskelbė tarptautine draugystės diena liepos 30-ją. Ta diena turi net oficialų simbolį – Mikę Pūkuotuką! Ne, rimtai, negali būt geresnio bičo, joks Mažasis Princas ir Alisa nesusilygins su juo, ten visai kiti dalykai ir kitokia draugystė. Nežiūrint šiltų jausmų Mikei Pūkuotukui ir savo draugams, niekad nešvenčiau oficialios draugystės dienos.

Skaityti toliau: “VIETINĖ DRAUGYSTĖS DIENA“

Ar galima perdovanoti dovanas?

Iki Naujųjų supakavau kelis šimtus kalėdinių dovanų visai nepažįstamiems žmonėms. Arba vos pažįstamiems. Ir vos kelias dovanas labai labai artimiems. 

Seniai nustojau klausti, ko tie mano žmonės nori Kalėdoms. Tai, ko jie norėtų, negaliu (gal net neįmanoma) padovanoti, o tai ką dovanoju – tik maža smulkmena iš to, ko jiems galbūt norėtųsi. O gal ir ne? Taip ir man. To, ko man reikia, niekas negali padovanoti, net aš pati, o tai ko noriu – nelabai reikia.  Skaityti toliau: “Ar galima perdovanoti dovanas?“

Atvirlaiškiai. Pavasaris ir vasara.

Kai perki atvirlaiškį, stengiesi jame parašyt kelis žodžius vienu atsikvėpimu. Nieko per daug asmeniško, nes  gal paskaitys paštininkas, gal tėtis ar mama, ar vaikas. Tiesiog vienos akimirkos žodžių pliūpsnis – tai kaip jautiesi ir ką kaip linkėjimus siunti kitam. Tokie tie mano atvirlaiškiai. Sudėsiu juos iš Instagram ir Facebook, kad liktų vienoje vietoje.     – Keliauti reikia lengvai, bet batai turi būti patogūs… Ir … Skaityti toliau: Atvirlaiškiai. Pavasaris ir vasara.

Kur dėti pinigus? Perveskit man!

Pasirodo, tai populiarus būdas  mokėti pinigus už mašinas, kurias nusižiūri dažniausiai  vokiškuose interneto puslapiuose. Aišku, variantas būna tobulas: ledinė mašina, su pribumbasais, kaina nereali: tik pagalvok, važinėjo bobutė su 7 bėmdubelvė į bažnyčią, o iš tikrųjų tai paskenduolę Veroniką bando iškišt už vyro. Skaityti toliau: Kur dėti pinigus? Perveskit man!

Šilkiniai kiaušiniai

Nesiruošiu tinklaraščio paversti nei kulinariniu, nei ūkiniu kokiu nors kitokiu, bet nutariau pasidalinti savo priešvelykiniais smagumais. Žinoma, prieš kelis metus kai tai pirmą dažiau kiaušinius šilku, nesugalvojau to kaip nors pranešti kitiems su viso proceso vaizdu ir instrukcijomis. Anokia čia paslaptis ir stebuklas, pusė Lietuvos taip dažo. Stebuklas, kad niekad nežinai, kaip išeis. Skaityti toliau: “Šilkiniai kiaušiniai“

macbook auksinis toks mažas, kad telpa į rankinuką

Diena, kai pasijutau tikra moterimi

Aš jį pamačiau internete. Įsimylėjau iškart, tik iš tolo. Vis jį nužiūrėdavau toje virtualybėje, jis man buvo itin patrauklus, bet neslėpsiu, lyginau jį su kitais. Tegul kiti dar geresni, bet jis buvo kažkoks labai ypatingas.  Vis neapleido nuodėminga idée fixe apie jį. Nestabdžiau savęs ir neatkalbinėjau: neva, jis ne tavo nosiai, tarsi per aukštai taikai, ai per daug svajoji,  per daug ketini sau leisti. Nė velnio. Įkritau taip, kaip man kartais atsitinka. Ir viskas tik todėl, kad jaučiuosi to verta. Ar TIK tiek verta, ar NET tiek? Skaityti toliau: “Diena, kai pasijutau tikra moterimi“

Valentinas ir jo dovanos

Anądien persikraustymo įkarštyje suradau voką su vaikiškais užrašais. Ir pabyrėjo vaikišku raštu rašyti popierėliai, atvirukai ir įvairių formų pieštos  širdelės. Taip smagu buvo pažiūrėt į ankstyvo mokyklinio amžiaus Valentino švenčių prisiminimus ir prisipažinimus. Dovanos neišliko, tik rašteliai. Mokinukams viskas daug paprasčiau. Jiems bet kokia dovana – dėmesio ženklas, nesvarbu, ar didesnė, ar maža. Jei raudona ar širdelės formos – jau įvykis. Skaityti toliau: “Valentinas ir jo dovanos“

Pasižadėjimai sau. 2017

Kiek nepamatuoto optimizmo yra metų pradžioje ir kaip tyliai kovo mėnesį jis išgaruoja.  Tiek daug vilčių sudėta ir taip gerai pasiruošta žemam startui sausio pradžioje. Pakelsim lygį į dar aukštesnį lygį – sakydavo mano kolega. Valgysim 70 proc. daugiau  daržovių įskaitant lapinius kopūstus, išmoksim juos paruošti keturiolika kitų būdų, nes kartą jie buvo visai nevalgomi ir net nesukramtomi kaip troškinti plastikiniai šiaudeliai.  Be sveikuoliško pasiryžimo valgyti vitaminus daržovių pavidalu, dar pasižadame mesti rūkyti, gerti tik prabangius gėrimus, todėl mažais kiekiais, įsipainioti į santykius tik su perspektyviais interesantais, pervesti bobutę per gatvę, klausyti objektyvių draugių nuomonių, paduoti kam nors stiklinę vandens, nevadinti 80 metų dieduko žąsinu, net jei jis visai nesiorientuoja kelyje vairuodamas savo vintažinius žigulius.

Skaityti toliau: “Pasižadėjimai sau. 2017“

Dvigubas gimtadienis!

Man jau 23. Nemeluoju. Tiek laiko aš mama. Daug daugiau laiko aš dukra, dukterėčia, sesuo, draugė. Yra laikinų dalykų, yra  ir tokių – visam gyvenimui. Ir šiandien ta diena, kurią reikia švęsti – ne tik dukros, bet ir mamos gimtadienis. Kai šį kartą buvai  sugrįžusi, kelis kartus vis pasakydavau: kaip norėčiau, kad vis dar būtum maža. Gal iš didelio egoizmo tai buvo pasakyta – tada aš irgi bučiau … Skaityti toliau: Dvigubas gimtadienis!

5tadienio evangelijos prie lentos

 

Baltu ant juodo vienoje vietoje. 2016 lapkritis-gruodis. Daug kas tikra, nujausta iš anksto. Turbūt todėl, kad viskas universalu. Todėl, kad mes viską žinome anksčiau nei tai parašome. Ir parašome anksčiau, nei tai atsitinka.

14900491_1156861721050896_9168352181368874634_n
2016-11-04 Pavėlavusios evangelijos…šį kartą apie kalbas, kurių nereikia ;)

Skaityti toliau: “5tadienio evangelijos prie lentos“

Juoda lenta, šiukšlių dėžė ir laiškai į niekur

Tas butas labai šviesus. Jame turbūt tik du juodi daiktai. Ne, trys. Viryklė, šuo ir mokyklinė lenta. Viryklė – nieko įdomaus, tipiškas Electrolux  produktas, padarytas su protu, kaip ir daug kas Švedijoje. Šuo – neįtikėtinai švelnaus būdo ir gąsdinančios išvaizdos mišrūnas. Trečias dalykas – juoda lenta. Iš tikrųjų tai didelė siena,  nudažyta mokyklinės lentos dažais. Prisiminiau, kaip pati kadaise norėjau kelias virtuvės spintelių dureles jais nudažyti, kad galima būtų raštelius rašyti: priminimus, pirkinių sąrašus, meilės prisipažinimus ar tiesiog pietų meniu. Visi, kuriems norėjau ką nors parašyti, išsikraustė iš namų, todėl projektas užgeso dar nepradėtas.

Skaityti toliau: “Juoda lenta, šiukšlių dėžė ir laiškai į niekur“

2016 ieji. Metų ataskaita

Skaitau seną 2015-ųjų ataskaitą ir suprantu, kad galėčiau ją pakartoti. Dėl to, kodėl buvo įdomūs metai ir apie dalykus, kurie pasitvirtina daugybę kartų. Namuose pamesto žiedo su deimantu  dar neradau ir naujo dar negavau. Kava oro uoste man vis dar skanesnė už pusryčius lovoje. Mano patirtis vis dar nepadeda lengviau pasirinkti. Per dažnai nežinau, kaip ir ko aš noriu. Daugybę sprendimų  šiemet padariau spontaniškai tik paskui pagalvojau “Ok, o kas toliau?“ Bet nesigailiu. Nes dariau tai, ką norėjau! Skaityti toliau: “2016 ieji. Metų ataskaita“

5tadienio evangelijos prie lentos

 

Baltu ant juodo vienoje vietoje. 2016 lapkritis-gruodis. Daug kas tikra, nujausta iš anksto. Turbūt todėl, kad viskas universalu. Todėl, kad mes viską žinome anksčiau nei tai parašome. Ir parašome anksčiau, nei tai atsitinka.

14900491_1156861721050896_9168352181368874634_n
2016-11-04 Pavėlavusios evangelijos…šį kartą apie kalbas, kurių nereikia ;)

Skaityti toliau: “5tadienio evangelijos prie lentos“

Dovanos po eglute

Velykas mėgstu labiau už Kalėdas. Gal Prisikėlimo stebuklas man stebuklingesnis už gimimą iš Šventosios dvasios. O gal banaliau – dėl to, kad Velykų bobutė ne tokia desperatiška dovanų klausimu kaip Kalėdų senelis ir taip smarkiai nespaudžia smegenų visiems gruodžio pabaigoje. Šventės vėl netikėtai atėjo. Maišatis, chaosas, kamščiai, paskutinės minutės pirkiniai. Ir susierzinimas, kuris nuslūgsta tik su pirmu Kūčių silkės gabalu nuslinkusiu žemyn į skrandį. Kasmet išvengiu tos karštligės, kuri  sugadina švenčių laukimą. Pirkti dovanas  būtinai skambant „Last Christmas“? „November Rain“ man irgi labai gerai.

Skaityti toliau: “Dovanos po eglute“

Tavo gyvenimo chaosas it nuostabi istorija

– Tu įdomiai gyveni, – sako man draugės, kai pasakoju įkritusi į kokią rizikingą ar stogą raunančią avantiūrą.

– Tu chaoso karalienė, aš stebiuosi kaip tu valdai tą karalystę,- vis gūžčiodavo mano artimo užsienio kolegė su kuria daugiau kaip dešimtmetį dirbome kartu ir tapome draugėmis.

– Aš tavim didžiuojuos, – sako man dukra, kai išgirsta apie šokius ant stalo naktiniam klube ar kitas mano amžiui nederančias nesąmones. Skaityti toliau: “Tavo gyvenimo chaosas it nuostabi istorija“

Užstalės kalbos ir sveikinimai

Mėgstu svečius ir mėgstu šventes. Mėgstu gimtadienius, jubiliejus, vestuves, mažus susibūrimus ir didelius, festivalius, mergaičių Kalėdas ir berniukų Velykas, naujų sienų pristatymą ar  atostogų ataskaitos kongresą, giminės suvažiavimą ar spontanišką draugų aplankymą sodyboje, kur ir jokia proga gali tapti nerealia švente su pavadinimu ir kasmetinėm tradicijom.

Tik nemėgstu sveikinimo kalbų. Net purto. Skaityti toliau: “Užstalės kalbos ir sveikinimai“

Naktinis Jo sūrio pyragas

Niekad neketinau rašyti maisto blogo, kai tiek daug dalykų ir šefų jau yra internete. Bet va, neatsargiai užspaudė FB, pasidalinsiu vienu receptu. Tik nesakykit, kad nepavyko. Nors čia nuo… žmogaus priklauso.

Pagalvojau apie  savo draugus, drauges, draugių vyrus ir vaikus, ir atrodo, kad yra bent  kelių rūšių žmonės, žvelgiant  kulinariniu-konditeriniu receptų naudojimo aspektu.

Skaityti toliau: “Naktinis Jo sūrio pyragas“