Ar galima perdovanoti dovanas?i

Iki Naujųjų supakavau kelis šimtus kalėdinių dovanų visai nepažįstamiems žmonėms. Arba vos pažįstamiems. Ir vos kelias dovanas labai labai artimiems. 

Seniai nustojau klausti, ko tie mano žmonės nori Kalėdoms. Tai, ko jie norėtų, negaliu (gal net neįmanoma) padovanoti, o tai ką dovanoju – tik maža smulkmena iš to, ko jiems galbūt norėtųsi. O gal ir ne? Taip ir man. To, ko man reikia, niekas negali padovanoti, net aš pati, o tai ko noriu – nelabai reikia. 

SOCIALINIS TABU: KAS NEDOVANOJAMA

Įvairiausiuose šaltiniuose makaluojasi tie patys daiktai. Na, žvelgsim įdėmiau, ko negalima dovanoti:
laikrodžių mylimiems, nes išsiskirsi, kai sustos. Aha, man taip ir buvo. Bet dabar laikrodis vėl veikia be priekaištų, tiesiog tada kreivarankis meistras bateriją keisdamas kažką sugadinro, o mat kaip likimus sulaužė tas laikrodis.
peilių ir kitų aštrių dalykų, nes… susipyksi? Nes… įsipjaus? Tarsi neįsipjausi ar nesusipyksi su kuo nors pati sau peilį nusipirkusi?
perlų, nes prišaukia nelaimę. Dirbtiniai-plastmasiniai ar pramoniu būdu auginti turbūt neturi tokios didžios galios?
nuotraukų rėmelyje (yo, merginos mėgsta įrėminti gražią poros nuotrauką ir padovanot antrai pusei), nes santykiai užstrigs ar baigsis. Užtat paveiksliukas liks.
veidrodžio – na čia tai jau kaip kas aiškina, bet negerai. „Veidrodėli veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje gražiausia?“. O jei atsakys ne taip, kaip reikia?
žvakių – tarsi jos pranašauja nelaimes, na, tas, su aliuzija į laidotuves (banalus paaiškinimas, žinoma), o dabar trečdalis Lietuvos su siaubu uždegdami tas dovanų gautas žvakes laukia, kas bus…
gyvūnų – sutinku, bet iš humaniškumo. Ir gyvūnui, ir žmogui. Nebent kokiam žmogui nori atkeršyt.
šlepečių  – oi, pamenu, buvo metai, kai visoms draugėms padovanojau kailines, OMG, nuostabias – atrodo, nieko blogo neatsitiko, o turėjo, anot „žinovų“.
piniginių – na, jei pinigėlį įdėsi, tai tarsi apsaugosi nuo finansinio kracho, o jeri tuščią – išlėks kaip per kaminą visi pinigai, lyg nebūtų galima jų tiesiog pralošti kazino?
kojinių mylimiems, nes išeis. Sutinku, išeis anksčiau ar vėliau, bet juk jei myli, tai negi leisi mylimam išeit basam?
Dar negalima jokių tuščių puodų dovanoti, nes badaus; vitaminų, maisto papildų ir spaudimo matavimo aparatų bei kitokios medtechnikos, nes iki paskutinės vandens stiklinės ieškos ligų; nosinių (net su monograma???) nes amžinai verks ar sirgs sloga. Dar negalima dovanot vienos knygos sutuoktiniams, nes susipyks (gal norės skaityt tuo pat metu?).
Žodžiu, yra daug nedovanojimo tabu – gal papildysit sąrašą?
Dauguma jų man susiję su kai kuriais pseudokrikščioniškais ir Afrikoje ar Azijoje gajais prietarais. Bet tebūnie. Svarbu, kad iš viso dovanoti  dar nėra bloga lemiantis ženklas.

SVAJONIŲ SĄRAŠAI

Kalėdinių sąrašų  susidarinėjimas bent jau mintyse yra geras būdas pasimaudyti svajonėse, kaip kokioje putų vonioje. Užputojo tam kartui, malonu. Žiūrinėju tai, kas man labai gražu. Kartais bedieviškai brangu. Ar norėčiau? Galbūt, ne dabar.

Man patinka kvepiantys namai. Pyragais su cinamonu ar vanile, šviežiais obuoliais, stintomis, meduoliais, vasara, knygomis, kava rytais, mėtų arbata vakarais. Nereikia nė Prusto skaityti, kiekvienam yra kvapų, kurie toli ir giliai nuneša prisiminimais. Gražus tas LeLabo difuzorius, kurį žiūrinėjau, bet ar man jis suteiktų tiek daug džiaugsmo gyvenime, kiek suteikia svajonėse? Su kvepalais ta pati istorija. Vaikštai, uostai, svajoji, atrodo, visai neblogai. O ar pasikeistų kas gyvenimui užkvipus? Kol neradau dar vieno kvapo, nuo kurio linktų kojos ir kuris man pačiai apie mane papasakotų daugiau nei aš žinau, džiaugiuosi savo kvepalų lentyna ir nepraleidžiu progos mėgautis pasirinkimo minutėmis. Su akinių pasirinkimu taip pat. Procesas veža smagiau, nei tai, ką laikytum rankose ar ant nosies.

EMOCIJOS IR DOVANOS

Emocija, kurią patiri gavęs dovaną visad svarbesnė nei jos kaina ar materiali vertė. Kai malu pupeles ruošdama kavą, pasimėgauju kvapu, net jei pati kavos negeriu. Taip ir dovanojantis gauna daug emocijų ją rinkdamas ir/ar įteikdamas. Arba žinodamas, kad dovana pasiekė adresatą. Šiemet siunčiau vieną dovaną-siurprizą ir gavau slaptą jos išpakavimo video. Buvo cool! Ir kartais ta emocija ir yra svarbiausia. Abiems pusėms.

„Mama, drabužiai Kalėdoms – labai nekokia dovana“ – sako jis mamai, nors to džemperio su multiko herojais, rodančiais nelabai padorius gestus, beprotiškai norėjo. Mokslininkai viską sudėliojo į vietas. Sako, negalima būti labai pragmatišku –  nei brangus kavos aparatas, kaip ir kiti namų ūkio reikmenys, net ir stebuklingiausios, bet kojinės, netinka. O jau pinigai sandainių popierėlyje turbūt priimami tik iš senelių…

Mokslininkai sako, kad geriausios dovanos yra …nenaudingos. Ne bevertės, bet tinkamos tik emocijoms sukelti, o ne koks įrankis ar priemonė. Žmonės gauna gerokai daugiau pasitenkinimo iš patirčių, kurios sukelia emocijas. Smagiai praleistas laikas kartu – banalu, bet patikrinta – geriausia dovana. O kuo vyresni  žmonės, tuo daugiau jiems norisi emocinio kaifo, o ne daikto. Viskas sudėliota moksliškai, jei suksit galvą, ką dovanot babytei gimtadieniui ar diedukui vadinėms.  Galima folksvageno ilgu liemeniu jam nepirkt, o nusivežt savaitgaliui prie jūros ar pažvejot mariose.

SOCIALINIS TABU: NEGALIMA PERDOVANOTI?

Kiek kartų dovanojote žmogui dovaną, kurią turėjot padovanot kažkam kitam, bet kažkas nepaėjo? „O tai big deal“–  sakytų draugė, bet man ranka nekyla. Laikau ir marinuoju. Atrodo, kad net matosi, kad ne tam iš tikrųjų skirta buvo, baisu net dovanoti.
O kaip šiemet Jums? Ar daug nereikalingų dovanų? Ar perdovanosit? Kiek kartų esat perdovanoję tai, ką patys gavote?
Ramiai kvėpuokit,  mokslininkai turi gerų žinių. Tas perdovanojimas nėra jau toks didelis nusikaltimas. Na, gal  sakysite, kai tai darau aš, nieko tokio, o kai kitas – baisus nusikaltimas!  Sage Journals dar  2012 metais rašė, kad mes gerokai pervertiname, kaip žmonės būtų įsižeisti sužinoję, kad jų dovaną perdovanojo.
Trumpai tariant, tie, kas dovanojo netinkamą dovaną, labiau norėtų, kad ji būtų perdovanota, nei išmesta į šiukšlių dėžę. Jau neblogai. O perdovanojant tai, kas tau labai patinka, bet nereikalinga – karmos taškai garantuoti.  Dar galėtų ir pas mus atsirasti Perdovanojimo diena, galima būtų tai daryti legaliai ir be sąžinės graužaties.

IR KASPINUKĄ, ŽINOMA!

 „Maaaam, tu savo knygas vystai kaip vaikus“, – sakė man dukra, atvažiavusi per patį prieškalėdinės karštligės piką. Aha, knyga, šilko popierius, lipdukas, maišelis, kas antrą  – dar į juodą custome made dėžutę, kaspinu perrišti, dar cedeliuką prit aisyt. Na ir kas kad kuo greičiau norėsis tuos popieriukus nuplėšti.
Anądien draugė pasakojo, kaip bandė išpakuoti didžiulę dėžę, kurią gavo nuo vyro Kalėdoms. Viena dėžė, antra,  pakeliui trečioj kažkoks gelžgalys kelių kilogramų, dar viena. O paskui – maišelis ( „po velnių, turiu tokį, žinau, kieno“), paskui dėžutė, paskui šilkas  („žaltys, negi panaudojo antrąkart???“), galų gale išvynioja mėgstamo juvelyro („ va, kodėl įpakavimas pažįstamas!“) žiedą su juodais deimančiukais. Kad tiktų prie to, kurį jau turi…
Kad pakuoti reikia, mokslininkai pritaria: kad ir baisiausia dovana, ją reik gražiai suvyniot. Net jei popierius, kaspinai, konfeti ir visa kita kainuos brangiau nei pati dovana. Net bevertės dovanos, gražiai supakuotos, gerai veikia emocijas ir skatina jas priimti, sako mokslininkai. BMC Evoliucinės biologijos žurnalas rašo apie tyrimą, kuriame nagrinėjo keistokus reikalus – poliandrinius  Paratrechalea ornata vorų santykius. Reikalai ten tokie, kad vaikinai vorai bando dovanodami maistą gauti dėmesio ir sekso (ir ką man tai primena?).  Tyrinėjo mokslininkai alkanas, praalkusias ir sočias vorytes. Tai sužinojo, kad vorai joms dovanoja  maždaug  70% maisto dovanų, kurios yra maisto požiūriu bevertės!  O vorytės jas mielai priima, nelabai svarbu, ar alkanos ar sočios yra. Esmė ta, kad voriukas kokią musę ar tik jos  sudžiūvusį sparnelį suvynioja į šilkus, kuriuos pats išaudžia. Na, kaip nepriimsi tokios dovanos,  koks skirtumas, kas viduje?
P.S.
Žinau, šiemet pavėlavau su šituo rašiniu, bet pakartosiu kitąmet prieš Kalėdas :)
O dar kiek visko dovanosit per ateinančius metus, pravers prisiminti:
1. Dovanoti reikia nenaudingus dalykus.
2. Perdovanoti galima tik tai, kas labai patinka.
3. Jei dovana nekokia, ją reikia labai gražiai suvyniot.
Lekiu, dar dvi knygas reik suvystyt ir atiduot!

2 mintys apie “Ar galima perdovanoti dovanas?i

  1. Nežinojau, kad žvakių negalima dovanoti… O dabar žmonai draugės įvairiom progom prineša tų žvakių, o aš vis deginu menkiausia proga, kad tik jų kuo mažiau lentynoj kaip kokių “papuošalų“ stovėtų… O išmest tai irgi neduoda… :|

    Patinka

    1. Žvakės yra jauku ir gražu. Ir dar kvepia namai. Deguonies, aišku, mažėja, bet ar ne dzin? Pravėdinsim! Jei ne žvakės, kaip reiktų tamsius mėnesius iki pavasario ištverti? Kad ir kokie prietarai būtų, nelabai svarbu, kai patinka dovanos. O jei nepatinka, tai galima blogu lemiančiu ženklu pasiteisint ir dovanų nepriimti:)

      Patinka

O ką jūs galvojat?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s