ATIDĖTAS GYVENIMAS

„Matei „Karibų piratų“ trečią dalį? Atsimeni, ką tas piratas Johnny Deppo veidu sakė? Užtenka kartą numirt ir prioritetai staiga pasikeičia.“

NUTRŪKUSIŲ SANTYKIŲ MUZIEJUS

O ką daryti su tuo materialiu paveldu, kuris liko? Toji pažįstama, nutraukusi savo santuokos labui kadaise labai mielą širdžiai ir kūnui paišdykavimą, suvertė viską į šiukšlių dėžę. Mest ar nemest?

MES – VIENKARTINIAI

Bėgam ir nenorim sustoti, nes liktume su tais, kurie šalia. Stabilumas – blogis. Judėjimas – jėga. Bijom prisirišti ir įsipareigojimai mus gąsdina. Nuoširdžiai žavimės tais, kurie gali ilgai ir laimingai, bet teisinamės, kad mes kitokie. Bėgdami vis labiau tolstam nuo laimės pabusti kasryt su tuo pačiu žmogum.

NESEK MAN PASAKŲ!

Atrodo, moterys tose pasakose tik sėdi ir laukia nuostabių princų gelbėtojų, kurie jas išbučiuos, prikels iš mirusiųjų, nuskraidins į dausas ir išvaduos iš vidinių drakonų? Ne, yra ten ir kunigaikščių, kuriems pirmiausiai ne princesės, o psichoterapijos reikia.

VADINK MANE BRANGIĄJA!

Vienas nebrangia smulkmena pataiko į jautrią vietą, kitas tiesiu taikymu eina į „Chanel“ skyrių duty free ir sako: „Kas pas jus nauja? Dėkit viską.“ Jis neabejoja sužadėtinės veido priežiūros meniu. Jūs gi suprantat, kad ne apie išleistų pinigų kiekį kalbu ir brangiąja vadina ne tada, kai visas santaupas jos kailiniams išleidžia.

EROTIŠKA MIESTO VASARA

Kokio dydžio mūsų privatumo burbulas tarp svetimų – metras aplink? Kol neužuodi žmogaus kvapo ir neįsiremi nosimi į pliką kūną pilname troleibuse?

TAISYTI NEGALIMA IŠMESTI

Ar taisyti santuoką ar jau skirtis?Anais laikais sugedusius daiktus taisė, o dabar išmeta? Tikrai? Ne, tik skyrybos nebe gėda, o santuoka – ne vienintelis laimės sinonimas.

MAMA – PREZIDENTĖ

Iki mamos idealo man nepasiekiamai toli. Ir ačiū Dievui. Visi tie, kurie viską daro be klaidų, mažų mažiausiai įtartini. O mamos – labiausiai. Tikrai, nepažįstu nė vienos, kuri neerzintų savo paaugusių ar užaugusių vaikų. Patarimais, skambučiais ne laiku, dėmesio reikalavimu ar žinojimu, kaip reikia. Nepažįstu nė vienos mamos, kuri bent kartais nesupyktų ir ant savo... Skaityti toliau →

MAMA TIK ŽMOGUS

„Dukra buvo išvažiavusi į varžybas. Pirmokėlė, pirmosios varžybos užsienyje, mano nerimas begalinis, pasikalbėjoms vakare telefonu, kažkoks graudulys ir gerumas apėmė,nusprendžiau paskambinti savo mamai. Gal ji irgi mano skambučio laukia? Mūsų santykiai visada buvo prasti, vyrai ir alkoholis jai buvo svarbesni už mus: augome su močiute, tėvas mus dar darželinukus paliko. Paskambinau mamai, pašnekėjom porą minučių:... Skaityti toliau →

VIENIŠO RAITELIO SKUNDAS

Mano mėgstamas rašytojas sakė, kad tinderis – pati veidmainiškiausia programėlė. Garbingi žmonės greičiau prisipažins, kad žiūrėjo porno su nugaišusiais gyvūnais, nei turėjo paskyrą toje sąvadavimo imperijoje. Nesu garbinga. Porno žiūrėjau, jei ką. Su žmonėmis. Į tinderio moteris irgi žiūrėjau. Kai tąkart su bičiuliu apsikeitėm telefonais ir, aišku, tinderiais, aš braukiau dešinėn tiek kartų, kad net... Skaityti toliau →

AR VYRAI BIJO STIPRIŲ MOTERŲ?

Ai, dar daug kas galbūt jas pavadins arogantiškom, gal net pridės kokį kitą stipresnį daiktavardį. Bet tik tie, kas nesupranta, kad kartais arogancija yra gera gynyba. Nuo arogancijos atšoka kaip nuo elektrinės tvoros tie, kas bando per ją lipti, užuot pasinaudoję sumanumu ir suradę vartelius. 

PAGIRIOS NUO TAVĘS

Man pagirios. Nuo Tavęs. Dienos ištįsusios iki begalybės, o naktys klampios ir bemiegės. Man norisi dar. Išgerti. Tavęs. Ne. Bus tik blogiau.⁣ Pagirias reikia ištverti.⁣ Aš lašinu tylą iš lašelinės, kuri padės išsiblaivyti. Tyla gydausi nuo haliucinacijų: o jei tavo žodžiuose išskaitysiu tai, ko nesakei, o jei atrodys, kad Tu irgi į mane žiūri kažkaip... Skaityti toliau →

PASKUTINIS PASIMATYMAS

Aš ir vėl apie Woody Alleną. Jis turi svajonę – laisvai ją išversiu ir pacituosiu. „Kitą savo gyvenimą noriu nugyvent atvirkščiai. Pradedi gyventi nuo mirties, paskui prabundi senelių globos namuose, kur kasdien jautiesi vis geriau. Iš ten tave išmeta, nes esi pernelyg sveikas, eini pasiimt pensijos, o paskui pradedi dirbti. Pirmą darbo dieną gauni auksinį... Skaityti toliau →

9. KODĖL ESAM TEN, KUR BLOGAI?

Sunki tema dėl dviejų dalykų. Visų pirma tame eksperimente, kurį noriu aprašyt,  kankino šunis, antra, pernelyg daug aplink žmonių, kurie  patys save kankina išmokto  bejėgiškumo spąstuose. Nei gyvi, nei mirę. Jokie. Kokie tai žmonės? Jei apsidairysit aplink, tai  jų pamatysim. Vaikų, kurie nedrąsūs kažko imtis – „man nepavyks“, nes jiems taip šimtą kartų sakė nekantrūs... Skaityti toliau →

KAIP SUŽINOTI, AR VYRAS NEIŠTIKIMAS?

Margaret Kent kažkada dar anam amžiuje parašė knygą „Kaip ištekėti už svajonių vyro“. Nežinau, ar ta knyga kam nors Lietuvoje padėjo surasti svajonę, bet pasaulyje tą knygą leido dešimtmečius milijoniniais tiražais. Nuo to laiko, kai knyga buvo išleista pries trisdešimt metų, ji matyt neprarado aktualumo, nors žaidimo taisyklės labai pasikeitė. Paskui, matyt susidūrusi gyvenimiškais išbandymais,... Skaityti toliau →

DIENA BE INKARŲ

Net ne ežeras ten buvo, o nedidukė kaimyno mėlynu traktoriumi išrausta kūdra gretimam kaime. Močiutei pamojuodavau ir išeidavau pas draugę už mažoms kojelėms tolimo kilometro pasimaudyti. Turbūt močiutė nė neįtarė apie mano planus, būtų neleidusi. To paties mėlyno traktoriaus didžiojo rato kamera buvo būtinas mūsų maudynių žaislas. Plaukti nė viena dorai nemokėjom, bet drąsos (ar... Skaityti toliau →

4. SKAITMENINĖ SILPNAPROTYSTĖ

Pažįstu šeimų, kurios didvyriškai grumiasi su vaikų noru turėti telefoną net ir pradėjus eiti į mokyklą,  žinau ir tokių, kur metų amžiaus vaikai pasiima „savo“ iPadą ir ramiai leidžia laiką.  Ar vaikai dažnai verkia? Nebe, nes turi ipadus ar telefonus. Verkia tada, kai juos atima.  Skaitmeninė silpnaprotystė arba skaitmeninis autizmas – čia turbūt netikri pavadinimai,... Skaityti toliau →

ALIO, KUR DINGO S€KSAS?

Mokslininkai šaukia, kad vyrų testosterono lygis krinta, pusė visuomenės serga depresija, kuri dalgiu kerta per libido, visi mokosi egocentriškai mylėti save, gal todėl seksas su kitais žmonėmis telieka tik svajonė, kurią reikia turėti, bet nebūtina, kad ji išsipildytų.

LAIKAS MOKYTIS IŠ VAIKŲ

Jos žino, kad pasitikėjimas savimi yra pats geriausias moters drabužis, o mes vis dar gainiojamės akcijų ir investuojam į sukneles, kad pridengtume pasitikėjimo savimi trūkumą.

KODĖL TU NEVEDI MEILUŽĖS?

Žinoma, būtų labai lengva suversti kaltę toms fatališkoms moterims, kurios vilioja laimingų šeimų vyrus ir jie atranda laimę svetimam glėby. Ne kartą. Ilgam.

PONIOS IR PONAI, VAIKYSTĖ BAIGĖSI

Ateinu nedrąsiai, prisėdu. Anoks čia malonumas – dėti savo jausmus ant stalo ir matyti, kaip juos narsto visai svetimas žmogus. Po vieną. Trauks kaip pincetu. Skaudžiai. Apžiūrinės. Jau žinau, koks bus vienas pirmųjų klausimų. Manęs tikrai paklaus, kokie mano santykiai su tėvais. Tikrai norės žinoti, ar buvau mylima, kaip buvau mylima, kokie gražiausi ir liūdniausi... Skaityti toliau →

BRIEDŽIO TESTAS

„Tu mane testuoji? O kaip nulis cukraus?!“ – išpūtęs akis sako jis, kai susirangiusi ant sofos tarp futbolo kėlinių murkiančiu balsu prašau: „Messi, kačiuk, ir aš noriu.“ Tas ledų kibiras, iš kurio jis pilnu šaukštu šaldo gleivinę ir slopina stresą svarbių rungtynių įkarštyje, grasina į skutus suplėšyti mano poros mėnesių eksperimentą. Aišku, testuoju. Ar aš... Skaityti toliau →

VISKAS ĮSKAIČIUOTA 

Purslojanti jūra, kaitri saulė, saulėlydis pro langą, valgiais nukrauti stalai visą parą, žvilgsnius gaudantys paslaugūs viešbučio džinai pilnais padėklais... Šampanas pusryčiams. Viskas įskaičiuota. Ir atostogų romanas, aišku.  Apie vienintelį atostogų romaną privalu papasakoti anūkėms su pagražintomis pikantiškomis smulkmenomis (ir be jų – anūkams) aštuoniasdešimtojo gimtadienio proga. Jei tokių romanų buvo daugiau, tai, prisiekiu, nesulauksit jubiliejaus... Skaityti toliau →

JIE GEROSE RANKOSE

Aš jau nė nežinau, kaip mes gyvenom anksčiau. Be kvėpavimo praktikų, ikisantuokinių kursų, keturiasdešimties rūšių kūno treniruočių, tik su rytine mankštele, plaukiojimu vasarą ir slidinėjimu žiemą. Pilvo preso laikas baigėsi, papai nepasidavė tobulinami sporto salėje, bet, dėkui grožio peiliui ir silikonui, irgi patobulėjo. Dabar – užpakalių sezonas. Matėt instagrame – ten užpakalių invazija. Tų, kuriuos... Skaityti toliau →

APIE NAŠTĄ IR DRAUGYSTĘ

Be magijos neapsieita. Vakar ryte be jokio plano parašiau blogo įrašą (Apie ką mes tylim? ) užtaisiau, kad pasirodytų vakare ir visą popietę laksčiau semtis įkvėpimo ir reikalų tvarkyti. Vakarop spontaniškai pasisiūliau užsukt pas draugę – matėmės prieš kelias dienas, bet papildomas arbatos puodelis dar niekad draugystei nepakenkė. Užsukau. Ar nuotaika tokia buvo, ar mėnulis... Skaityti toliau →

Apie prisilietimų trūkumą

— O mes nesisveikinsim? — įdėmiai žiūri jis, kai po pusantrų metų nesimatymo kaip torpeda įlekiu į jo studiją pasikalbėti apie abiejų mūsų galvas sprogdinančias idėjas ir po trumpo „labas“ nusimetusi lietpaltį, 5 kg sveriančią rankinę dribteliu ant sofos. Tikrai, pamanau, kaip aš taip? Ir puolam vienas kitam į glėbį. Stovim apsikabinę ir nieko nesakom,... Skaityti toliau →

7 privalumai būti meiluže

Antros moterys, iliuzijos ir vedę vyrai    Taip vadinosi anas rašinėlis jautria tema.  Tada ir gavau žinutę: „Jau senokai kirba mintis jusu paklausti apie teksto "Antros moterys, iliuzijos ir vede vyrai" viena sakini: "Yra privalumu tokiuose santykiuose, - galeciau isvardinti bent jau kokius septynis neuzsikirsdama", tai vat, man jau senokai knieti suzinoti juos.“ Nuo to laiko, kai pirmą... Skaityti toliau →

Ar galima įsimylėti saugiai?

Visiems neracionaliems protams ir nešarvuotoms širdims. Tiems, kas įsimyli per greitai. Per anksti. Tiems ir toms, kas įsimyli iš pirmo žvilgsnio, antro švelnaus prisilietimo, trečio gilaus pokalbio. Tiems ir toms, kas renkasi jausti, o ne klaustyti blaivaus proto. Eiti paskui jausmus, o ne racionliai sverti ir matuoti. Tiems ir toms, kuriuos nutrenkia žaibas kalbantis su verslo kolega ar... Skaityti toliau →

Patogios ir nepatogios moterys

Ji kaip krėslas, į kurį patogiai įkrenti po darbo dienos. Ji kaip automobilio sedynė, idealiai priderinta prie tavo nugaros linkio, ji kaip patys patogiausi kedai, kuriais per dieną nueiti 25 km yra vienas juokas. Ji tokia: nepastebima, atsirandanti tada, kai reikia ir dingstanti, nes jos nepasigendama. Ji tyli, kai reikia tylos ir linksma, kai norisi kompanijos. Ji... Skaityti toliau →

…nes gyvenimas yra žaidimas? 

Gyvenimas paprastas, o žmonės komplikuoti. Užuot ėję tiesiai vingiuojam zigzagais aplinkui. Užuot gyvenę paprastai gyvenam komplikuotai. Tarsi komplikacijos prideda grožio ir vertės. Kankinamės, nes tarsi taip tauriau. Nes būti nelaimingu yra ne taip banalu, kaip šypsotis be priežasties ir jaustis gerai. Prasminga visada sunku, o lengvabūdiška – visada paviršutiniška? Gal todėl kuriam kliūtis ir jas didvyriškai... Skaityti toliau →

Antros moterys, iliuzijos ir vedę vyrai

Visiems gyvenime atsitinka keistų dalykų. Būna, kad mašina važiuodama kiškį numuši ar užklimpsti pavasarinėj pliurzėj. Būna, kad spontaniškai atsiduri situacijoj, kurios niekaip kitaip kaip smegenų užtemimu nepavadinsi. Būna, kad įsipainioji į kokį meilės trikampį, būna, kad į daugiakampį. Tokių istorijų apie netikėtus ar planingus paklydimus pasitaikė ne tik man vienai. Aplink jų knibždėte knibžda. Siužetai... Skaityti toliau →

Versliukai: gėlių ir vyro nuoma, grynieji be išlaidų ir FB

Kai draugė savo biusthalterį reklamos meno vardan pardavė filmavimo metu, tai sulaukiau replikų, kad tai per menka tema mano tinklaraščio įrašui. Oi, tikrai ne. Toks gyvenimas. Tikras. Nereikia kasdien apie gilius jausmus rašyti. Žmonių išradingumas ir smulkaus verslo galimybės mane labai pralinksmina. Papasakosiu, kaip žmonės tvarkosi gyvenimą kartais turėdami finansinės naudos, kartais tik smagumo ir gražių... Skaityti toliau →

Nudažyt ir išmest

Kai taisydavom tai, ko negalima pataisyt ir gaišdavom laiką beverčiam daiktui,  mano tėtis kartais numodavo ranka ir pasakydavo: „ai, tik nudažyt ir išmest". Nors iš tikrųjų nelabai supratau tada, kodėl prieš išmetant reikia kažką nudažyt.  Nors aiškiau nei aišku, kad nudažyt nei reikėjo, nei ką. Niekam tikęs tas daiktas matyt buvo, todėl jo kelias – tik... Skaityti toliau →

Well, ji taip norėjo

Iš užjūrio pargrįžusi draugė merginų vakarėlyje pasakoja įspūdžius. Kasmet ten važiuoja, jos visi giminės – kaip mūsų  pažįstami. Amerikoje žmonės ilgai gyvena, tas jos dėdė gerokai virš 90-ies sulaukė. Daug metų  gyveno ypatingame pensininkų miestelyje Sun City West, kur galima įsikurti tik sulaukus 65-erių: ten medikų ir visokiausių gydyklų aplink tankiau, nei kitur. Ir dar nėra senatvę erzinančių... Skaityti toliau →

Tik nepasmauk kačiuko

  Du vaikinai, dvi merginos. Senų laikų ir po gerų 30 metų visai kita situacija. Dvi istorijos ir tas pats kačiukas. Mielas, minkštas, jaukus. Diena buvo skirta švęsti, o ne skirtis, bet taip jau atsitiko. O kai sukrenta viskas taip, kad staiga nuskaidrėja ir tampa aišku, tada nesvarbu, ar po trejų ar po penkerių metų... Skaityti toliau →

Leiskim atsitikti!

– Neprogramuokim, - sako jis nenustodamas vilties, bet supratęs, kad  man galvoje ėmė suktis  pradžia filmo, kurį jau mačiau. Dar tik pavadinimas, o jau net nereikia klausti, nes aš atspėju atsakymus. Po velnių, ir traukiu tokius pačius žmones, ir pomėgiai jų tokie patys, ir kalbos panašios, ir ore sklandančios mintys ir migloti pažadai, ką ir kada... Skaityti toliau →

Suck it up! Susiimk!

– Užsirašiau pas kirpėją, o ji paskambino, kad  slidu ir negali išvažiuoti iš namų. Pasakojo, kaip mašiną sumėtė, kaip jos mylimas vyras bėgo iš paskos 300 metrų  per ledą žiūrėti,  ar jai nieko neatsitiko...Ir kone ant rankų  parnešė namo. Net matau tą vaizdą - gražu...  Grįžo ji namo susistresavusi, atsiprašinėjo milijoną kartų ir atšaukė visus savo... Skaityti toliau →

Draugystė neturi būsimojo laiko

Žiūriu į Tave dabar. Kai leidžiam laiką, filosofuojam, rašom visiškus blėnius, kapojamės arba žvygaujam. Kai giriamės mažomis ir didelėmis pergalėmis savuose nematomuose frontuose. Kai išspaudžiam po kokias šešias ašaras kiekvienas atskirai ir dėl skirtingų priežasčių. Kai vienas kitą trolinam,  žnaibom, mėtomės kirviais ar elegantiškai knisam protą. Matau Tave beveik kiaurai ir Tau tai nelabai patinka. Kartais gan tiksliai galiu nuspėti, kaip pasielgsi ir... Skaityti toliau →

Jei galėčiau būti bet kuo, būčiau…

Jei tik galėčiau, norėčiau būti tavo rankomis. Aš jų labai pasiilgstu.

Kaip išmokstam atsisveikinti

Ir nesvarbu, kiek tau metų, išsiskyrimas niekada nebus lengvas. Jis bus skausmu dažantis dienas ir graužiantis naktis. Tau atrodys, kad niekada nebemylėsi, nebebus niekada taip, kaip buvo. Taip nebus. Bus geriau.

Komplimentas adekvačiam vyrui

- Sorry, nebūsiu po pusvalandžio, kaip žadėjau.  Sūnus turi problemų, nori pasitarti, turiu dabar su juo susitikt. Pasuksiu, kai žinosiu, kas ir kaip. - Ok, susiskambinsim, - sakau ir greitai judinu smegenis, kad dabar pats laikas būtų išsmukt su drauge į kiną, kurio buvau beatsisakanti... Jau pavargau skaityti, kaip ir ką reikia sakyti vyrui, kad jis jaustųsi... Skaityti toliau →

Ruduo – geriausias laikas paleisti

Yra daugybė priežasčių, dėl kurių ruduo yra nuostabus. Kad ir dėl ananasinių obuolių, dėl bobų vasaros, dėl spalvų, kurios yra daug ryškesnės už pavasario žalumą, vasaros žydėjimus ir akinantį žiemos sniegą.  Ir dėl rudens lietaus, kuris tave visą dieną priverčia voliotis lovoje skaitant knygas ar darant tai, apie ką net draugėms nepasakosi; dėl rudens derliaus talkų, dėl to, kad visi sugrįžo po atostogų, dėl to, kad vėl prasideda jauki rutina, nuo kurios gerklę jau ima smaugti pavasarį. 

Ne mes darom sprendimus, mes tik už juos atsakom

Aną savaitę kai ką sužinojau. Ir man palengvėjo, ir nepalengvėjo. “Aš jaučiuosi taip keistai...“ - net ilgiuosi to laiko, kai man buvo viskas aišku. Rytas nieko sukrečiančio nežadėjo ir buvo nuostabus -  kitas miesto galas, rytas pėsčiomis nevaikščiotomis vietomis, šilti prancūziški pyragėliai su kava ir pirmas atradimas. Atradimų tądien buvo ir daugiau, bet čia tas, kuris lyg žemuoges ant... Skaityti toliau →

39 skirtumai tarp berniukų ir vyrų

Berniukai gimsta, auga, kol tampa vyrais. Ir tai atsitinka bet kokiame  amžiuje. Būna septymečių vyrų ir penkiasdešimtmečių berniukų. Žinau dar  vieną dalyką – jų mamos yra labai skirtingos... Berniukai nori visko ir daug, o vyrai brangina tai, ką turi. Berniukai bijo taisyti dantis, o vyrai patys užsirašo pas odontologą. Berniukai pažįsta tik flomasterių spalvas, o vyrai... Skaityti toliau →

Apie jausmus kaip atostogas ir smėlį batuose

O paskui  jau stoviu ant vėsios savos žemės plėšoma šiurkštaus vėjo, speigas ledo gabaliukais sminga odon, verčia susigūžti ir stipriau apsikabinti save.  Atostogos baigėsi. Gražios trys savaitės. Kaip kvaila, sakau sau, įsimylėti (tą šalį) taip stipriai, taip greit, taip beatodairiškai, taip netyčia ir taip iš esmės. Žinau, kad kiekvienas sugrįžimas ten bus kitoks. Drebulys drasko kūną, o mane šildo smėlis mano batuose.

Ką jis joje rado???

Niekas nematys taip, kaip tu matai, galima net nevargti aiškinant.

Senas dienoraštis arba ne taip tu jam ir patinki…

Yra pasaulyje vienas vaikinas, kuris norės pranešti visiems ir visam pasauliui, kad jis jūsų vaikinas. Užteks volioti durnių, eikite ir susiraskite jį.

Kalti per stabdžius

Nida. BMW. Greitis. Kuo arčiau privažiuoti prie kliūties ir kalti per stabdžius. O kliūtis - gyvas žmogus ant kelio. Žiaurus pratimas mokant ne vairuoti, o stabdyti. – O tau su juo gerai?– klausia žiemos pradžioje manęs bičiulis telefonu jau pasipasakojęs apie savo naująją širdies ir kūno draugę. – Man viskas ok, man patinka ir tas, ir anas, -  sakau. – Tai... Skaityti toliau →

Apie tylias pabaigas ir vaiduoklius

Meilė ar draugystė nesibaigia neapykanta. Ji baigiasi abejingumu.

Dovanos, kurias gauname

Net nežinau,  ar man labiau sekėsi dovanot, ar dovanas gaut. Netikėtų, keistų, mažų ir didelių, šiltų ir skambių, iš likimo, aplinkybių, pažįstamų,  nepažįstamų žmonių gautų dovanų buvo nemažai. Dovanų tradicine-banalia prasme per gyvenimą esu gavusi nedaug, o prisimenu dar mažiau. Buvo tarp jų tokių, kurios išspaudė ašarą ar džiaugsmo klyksmą, buvo dovana nuo kurios gniaužėsi kumščiai ir tokia, kurią teko pakelt nuo... Skaityti toliau →

Mergina su gitara

Toks jausmas, kai pasaulis yra tavo ir tau. Širdį sprogdinantis pilnatvės jausmas.

Apie 9 vienatvės rūšis

Sako, kad sveikas žmogus turi mokėti būti pats sau vienas. Kai kurie vaikai moka būti vieni: žaisti su savimi, turėti nematomų draugų, su jais bendrauti, jiems saugu ir gera. Jiems nereikia žiūrovų, žaidimo partnerių, trenerių ir ar auklėtojų. Jiems užtenka mamos iš vakaro paliktos ant stalo stiklinės kefyro ir meduolio ar sausainio pusryčiams (taip, tai... Skaityti toliau →

Kai sprogsta tyla sutikus savo ex

Kadaise jau rašiau apie moteris, kurios sutinka savo buvusiuosius: vyrus, mylimuosius, aistros ar tik sekso objektus. Jos neretai ciniškos ir racionalios. Jos reaguoja priklausomai nuo dabarties situacijos. Jei jos laimingos - gali žvelgti atsainiai ir nerūpestingai; jei vis dar jaučiasi paliktos ir nelaimingos po daugelio metų - kanda žvilgsniu ir vertina skaudžiai; laikosi abejingai iš visų jėgų,... Skaityti toliau →

Kodėl laimingos poros būna neištikimos?

  "Vesiu" - pasakė jis garsiai ir pats save išgąsdino.  Taip ir man atsitiko. "Savaitė knygoms, o ne internetui", - garsiai pareiškiau šią savaitę, ir iškart po tokios deklaracijos prasėdėjau iki paryčių prie TED video. O prie  lovos ilgesingai laukė  14 knygų. Keli video buvo verti nakties valandų. Vienas, kuris buvo lietuviškai subtitruotas, vertas dalintis su visais, kam ilgesni... Skaityti toliau →

Kol jauna ir kai suaugusi: 29 skirtumai

16. Kol esi jauna, bet kokia kaina nori patikti, kai esi suaugusi, žinai, kad nesikeisi tik tam, kad patiktum.

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: