Katukų ir interneto paradoksas

Vakare, grįžusi iš miesto vaikščiojau su šunimi. Oras nekoks – lijundra. Noras begalinis pamatyt, kas naujo atsitiko internete. Kokius komentarus parašė, kas ką veikia, draugai, Putinas, Grybauskaitė, ko Užkalnis siunta ar ką valgė, kokios išminties Geležinė lapė pabarstė,  kas ką priinstagramino iš Madrido ar Sirakūzų.  Vaikštom dviese, telefono nesugraibau, pirštinės neišmaniosios, šuns poreikiai aukščiau mano… Internetas bus sugrįžus. Bet  atsiranda dilema: knyga ar internetas. Nugali knyga.

Rytas. Su šunimi, vėl noras didelis sužinoti, kas per naktį atsitiko pasaulyje,  vėl vėjas, šlapiai drebia į veidą, šuo ramiai sau tipena, mėgaujasi pasivaikščiojimu, sutinka savo chebrą, palaksto, išsišukuojam. Telefonas pakeliui išsikrauna. Valanda gamtoje – puiki dienos pradžia. Offline.

Dabar suprantu, kodėl internete tiek daug katukų.

Todėl, kad kiekvienas, kuris neturi šuns, o turi katuką, interneto gauna  minumum valanda daugiau per dieną. Ir todėl atsidėkodamas už tokį online patogumą, postina katukus kiekviena proga!

Jei žuvytės būtų tokios fotogeniškos kaip katinai, jų irgi būtu pilnas internetas….

kalėdoms geriesiems katukams galima nupirkt asmeninį laptopą nagams pagaląsti – PIRKTI Čia , o pažiūrėti – žemiau