Mes dovanojame tik nuostabias dovanas, o gauname kartais tokias meh… Arba pinigus. Kurie, aišku, irgi dovana. Dovanojant svarbi už tos dėžutės, maišelio, dėžės esanti istorija, dėmesys, laikas, galvojimas, o pinigai vokelyje ne kas kita kaip pavedimas. „Keičiamės dovanom? Aš tau 20 eurų permesiu į sąskaitą, ir Tu man 20, a?“. Neklasikiniai bankai leidžia bent jau linksmus paveikslėlius prie pavedimų prikabinti. Dovanų kuponai yra irgi abejotinas gėris – jie nusimeta ir užsiimiršta, dovanojantysis turėtų prievolę primint apie galiojimo terminą. O ką, ne? Jis gudriai apsisuko su dovana – nei galvojo per daug, neslėpkim, formaliai pažiūrėjo į reikalą. Nebent taip užsakėt.
GEROS DOVANOS
Tikiuosi, kad jūsų dovanotojai viską gerai apgalvos ir dovanos bus geros. Yra gera taisyklė, kuri visada pasiteisina renkantis dovanas Kalėdoms – reikia dovanoti kažką paprasto, bet ypatingos kokybės. Žvakę, kuri natūrali, tam tikrų kvapų namų, o ne bet kokius kvepalus, nors abu dalykai kainuos jie tiek pat. Gero vyno butelį, kurio net sau neperkat be ypatingesnės progos, sūrį, kuris kainuoja kaip trys karvės, o jei šaliką, tai iš 100 % kašmyro, jei knygą, tai gal tokią, kuri apie didelę svajonę, jei kažką bul-bul, tai gal Coca-Cola Signature Mixers (pamačiau kelionėj ir… nenupirkau dovanoms) arba plieninę-termosinę -vakuuminę gertuvę su viso gyvenimo garantija? Paprastų dalykų mes nusipirksim patys. Kai prireiks.
Nekalbu apie klinikinius smegenų suskystėjimo atvejus ir visišką pofigizmą, bet dažniausiai dovanos apie tai, kas ir dovanojančiam šiek tiek virš kasdienybės. Apie prabangą. O prabangos standartai deja, skirtingi. Neatitinka kartais…
Per Kalėdas vaikai būna patys laimingiausi. Jiems gali būti ir nebrangios, svarbu, kad daug. Ir dažniausiai jie gauna, ko nori, jei žinoma, tai ne šuo ar beždžionė.
Ai, išgirdau iš vienos mamos sistemą, kaip ir ką vaikams dovanoja. Visada trys dalykai: 1- ką vaikas nori (pvz. geidžiamas japoniškas ar daniškas konstruktorius), 2– ko vaikui reikia (kepurė, sreiukė, slidinėjimo batai ar pan) ir 3 – knyga. Sako, – ideali trejybė, visada lengva!
KAI NEPASISEKA …
Jei dovanos geros, viskas aišku, galima šokinėt iš džiaugsmo arba apsižliumbt. O jei netikusios? Būna lievų dovanų. Tikrai. Na, tokių, kur geriau jau nieko. Pasiklausinėjau aplinkinių, ką jie daro, kai gauna ne tai, ko tikisi. Kaip jautriai ir tauriai elgiasi, kad neužgautų dovanojančiojo jausmų? Sako, sunkiausia neparodyt savo nusivylimo ir sudaužyt dovanotojo lūkesčių. Kiti dėl to ir nemėgsta išvyniot dovanų iškart, visiems matant. Dovanotojas laukia triumfo akimirkos. O jos nėra..
Dovanos iš artimesnių vyresnių žmonių neretai būna pro šalį. Jie apskritai sunkiau gaudosi realybėje, kuri yra toliau nei jų aprėpiamas gyvenimas. Va aš, tokia mėgėja pabandyt dalykus anksčiau nei draugės, labai išdidi dovanoju dukrai kosmetikos vienetą – nauja ir įdomu. Ką sako: „ Aš šitą naudoju jau, greit baigsis“. Ir paskui pasikalbam, kad tėvai nepaveja vaikų interesų, o jei dar toliau gyvena vieni nuo kitų. Pridarytų mamos, močiutės ypatingų uogienių, prikeptų grybukų ar vaflių kalną – kas nusiviltų? O dabar netikusias dovanas priimtti be moralinio pasiruošimo niekaip.
Jei rankų darbo kojinės ar pirštinės, gera įvertint ir padėkot, megzti juk sunkiau nei nupirkti. O jei šokoladas, kurio jau keli metai net akyse nenorit matyt? Padėkot ir pasakyt, kad darbe prie kavos kolegos išvogs po gabaliuką. Na, jei knyga nekokia, tai gal bent autorius žinomas arba viršelis tobulas? Gal verta perskaityt, a? Jei vynas prastas, gi puikiai tiks jautieną troškinant. Jei drabužis visai į pievas, girkit spalvą arba modelį; jei spalva į pievas, gamintoją, jei rasit užrašytą, arba sudėtį ( gal ten 10 proc kašmyro?). Netikiu, kad esat be fantazijos, ne tokius dalykus melavot nemirksėdami. Ir ne kartą. Ir ne tik lovoje savam. Ne tik šefui darbe. Kalėdos šventas laikas, ir melas bus šventas.
O taip, vis dar populiaru dovanoti puodelius. Su žiurkike šiemet bus madinga, jau neabejoju. Jei neturit ką su puodeliais daryt, padarykit kaip Ieva darė paukščiukams lesyklėles. Su žiurkikių portretais ar užrašu „mylimai anūkei“. Arba dovanokit paukščių lesalą ir puodelius su receptu, jei be fantazijos ir be dovanų dar esat.
O ką daryti, kai gražiai reaguoji į dovanas, užtat kasmet gauni tokias pat? Esi mandagus žmogus, kuris nesako teisybės ir gauni kasmet tą patį. WTF? Vienai mano pažįstamai anyta trejus metus iš eilės piktybiškai dovanojo auskarus, kurių ji neturėjo kur verti. Ketvirtais metais (nepamenu ar gimtadieniui, ar Kalėdoms artėjant), ji jau pradėjo nuo rudens anytą drožti ir nebe ratais eiti: „Aš suprantu, kad norit man vėl auskarus padovanot, bet aš jau žiedą išsirinkau, sūnus padės jums, jei ką“. Nepamenu, kuo baigėsi tie dovanojimai, žinau, kad ausis toji moteris galų gale prasidūrė.
Tvaraus gyvenimo puoselėtojai randa kaip dovanas panaudoti šimtą šešis kartus, kartais net galima grąžinti į parduotuves, galima net perdovanot, bent jau etiketo specialistai nedraudžia. Kartais tai, kas mums visai šiaip sau, kažkam gali būti wow! Tik reikia tą kitą surasti.
Na, kokios blogiausios Kalėdų dovanos buvo? O kokios geriausios? Ar užsisakot dovanas, ar tikitės gero siurprizo? Ar repetuojat džiaugsminą nustebusį veidą ar natūraliai išeina?
_________
Daugiau apie likimo ir žmonių dovanas
PROTO AISTROS 
KLAUSAU ĮDĖMIAI, KĄ JŪS GALVOJAT. Rašykit!